Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Radijo stoties „FM99“ studijoje lankėsi Alytaus TDB direktorius Regimantas Mačiulis, Alytaus TDB Jaunimo darbo centro skyriaus vedėja Jolanta Griškonienė bei ESF projekto ,,Atrask save“ koordinatorė Justina Baliukonienė. Laidoje „Dienos tema“ kalbėta apie jaunimo galimybes darbo rinkoje. Plačiau klausykite laidos garso įrašuose.
Beveik kas antras 18–29 metų žmogus Lietuvoje darbo paieškai pasitelkia socialinius tinklus. Šias tendencijas parodė Europos darbdavių iniciatyvos „Alliance for Youth“ tyrimas, skirtas išsiaiškinti, kaip Baltijos šalių jaunimas ieško darbo, o didžiausi darbdaviai – jaunų darbuotojų. 73 proc. apklaustųjų pripažino, kad ieškant darbo socialiniai tinklai yra naudingi, nes galima apie bendrovę sužinoti iš kitų žmonių komentarų ir rekomendacijų. Daugiau nei pusė jaunuolių teigė, kad daug naudingos informacijos apie galimą darbovietę randa įmonių paskyrose.
Jaunimo nedarbas – vienas didžiausių Europos Sąjungos iššūkių: kas penktas jaunas žmogus neturi darbo, o vis daugiau darbdavių susiduria su darbuotojų trūkumu bei tinkamo jaunų žmonių pasirengimo darbo rinkai problema. Alytaus miestas taip pat susiduria su šiomis problemomis.
Nedarbas Lietuvoje šių metų gruodžio pradžioje buvo 7,6 procentai. Per mėnesį jis padidėjo 0,3 proc. punkto, o per metus sumažėjo 0,8 proc. punkto. Atšalus orams, mažėjo kai kurių statybininkų poreikis, bet didėjo slaugytojų, inžinierių bei pardavėjų paklausa.
Darbo jėgos poreikis darbo rinkoje, palyginti su spaliu, smuktelėjo 8 proc., tačiau palyginti su pernai tuo pat laiku, buvo 10,5 proc. didesnis. Ryškiausiai sezoniškumas atsispindi statybų sektoriuje – darbdaviai paskutinį rudens mėnesį mažiau darbo pasiūlymų pateikė pastatų ir plataus profilio statybininkams, tačiau augo betonuotojų ir mūrininkų poreikis. Didėjo slaugos specialistų, technologijos ir gamybos inžinierių bei pardavėjų paklausa.
Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, gruodžio 1 dieną šalyje buvo 135,3 tūkst. bedarbių – 5,2 tūkst. (4 proc.) daugiau nei lapkričio pradžioje, bet 16,2 tūkst. (10,7 proc.) mažiau nei pernai gruodį. Didžiausių įsidarbinimo galimybių turi įvairių transporto priemonių, įskaitant taksi, vairuotojai, reklamos ir rinkodaros specialistai, dažytojai, siuvėjai, virėjai, mūrininkai ir administratoriai. Sunkiausiai darbdaviams sekasi rasti laivų montuotojų, suvirintojų, krovininių transporto priemonių vairuotojų ir siuvėjų.
Darbdaviai lapkritį užregistravo beveik 26,8 tūkst. laisvų darbo vietų – 8 proc. mažiau nei spalį, bet 10,5 proc. daugiau nei 2015-ųjų lapkritį. Į teritorines darbo biržas kreipėsi 23,7 tūkst. žmonių – atitinkamai 9,5 proc. ir 2,9 proc. daugiau. 51 proc. registruotų bedarbių buvo vyrai, 49 proc. – moterys – atitinkamai 10,4 proc. ir 11 proc. mažiau nei prieš metus. Ilgalaikių bedarbių buvo 36,1 tūkst. (26,7 proc. visų registruotų bedarbių) – 16,2 proc. mažiau.
Lapkričio mėnesį darbo biržos padėjo įsidarbinti 13,9 tūkst. žmonių (92,2 proc. – neterminuotam darbui) – atitinkamai 6,2 proc. ir 1 proc. mažiau, į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 3,3 tūkst., veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 6,8 tūkst. asmenų.
Didžiausias nedarbas lapkritį buvo Lazdijų (15,1 proc.), Ignalinos (14,5 proc.) ir Zarasų (14,4 proc.) rajonų savivaldybėse, mažiausias – Birštone ir Elektrėnuose (po 4,6 proc.) ir Kretingoje (4,7 proc.). Visuose didmiesčiuose nedarbo rodikliai mažesni nei vidutiniškai šalyje, iš jų daugiausiai bedarbių buvo Panevėžyje (6,8 proc.), mažiausiai – Šiauliuose (4,9 proc.).
