Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Radijo stoties „FM99″ studijoje lankėsi Alytaus miesto savivaldybės meras Vytautas Grigarvaičius ir jo pavaduotojas Tautvydas Tamulevičius. Laidoje „Dienos tema” diskutuota apie Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudarytą Lietuvos savivaldybių indeksą. Alytaus miestas šiemet pakilo per vieną poziciją ir užima 5 vietą tarp 6 didžiųjų savivaldybių. Visą infografiką galite pamatyti čia.
Lietuvos savivaldybių reitinge vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys. Tarp jų – komunalinės paslaugos, transportas, švietimas, sveikata ir socialinė rūpyba, mokesčiai, biudžetas, turto valdymas, administracija bei investicijos ir plėtra. „Alytaus mieste didžiausia problema išlieka investicijų trūkumas. Nors jų šiek tiek didėja, vis dar yra gerokai mažiau nei kitose didžiosiose savivaldybėse. O veikiančių ūkio subjektų Alytuje buvo mažiausiai iš šešių didžiųjų savivaldybių. Savivaldybė čia turėtų pasitempti – konkuruoti su kitomis savivaldybėmis, nes tik investicijos ir aktyvus verslas lemia žmonių gerovę, socialinius rodiklius. Kol jų trūksta, nekuriamos darbo vietos, Alytus tuštėja sparčiausiai iš šešių didžiųjų miestų“, – teigia Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.
Kaip sakė Alytaus miesto meras Vytautas Grigaravičius, išskyrus šalies didžiuosius miestus, kiti miestai nesulaukia tiek investicijų. Alytaus miestui taip pat sudėtinga pritraukti investuotojus, nors savivaldybės darbuotojai įdeda daug pastangų. Tačiau vicemeras Tautvydas Tamulevičius pabrėžė, kad šiais metais su investicijomis šiais metais situacija yra geresnė. Alytus turi vieną investuotoją, kuris iki kitų metų taps vienas didžiausių miesto darbdavių su 300 darbo vietų. Tačiau investicijų pritraukimas į miestą yra didelė problema, viena to priežasčių, kad nėra ką pasiūlyti investuotojams – trūksta gamybinių patalpų ir paruoštų statybai sklypų.
Lyginant su šešiomis didžiosiomis savivaldybėmis (Vilniumi, Klaipėda, Kaunu, Šiauliais, Panevėžiu) Alytaus m. savivaldybėje 2015 m. buvo didžiausia socialinės pašalpos gavėjų dalis nuo visų gyventojų (4,5 proc. lyginant su 2,9 proc. didžiųjų miestų vidurkiu), būsto šildymo kompensacijos gavėjų dalis nuo visų gyventojų (9,5 proc. lyginant su 5,5 proc. vidurkiu tarp didžiųjų savivaldybių). Taip pat – bedarbių dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų (11,4 proc. lyginant su 7,8 proc. vidurkiu), ilgalaikių, tai yra darbo nerandančių ilgiau kaip metus, bedarbių dalis nuo visų bedarbių taip pat didžiausia – 34 proc. lyginant su 21,5 proc. vidurkiu. Tačiau reikia pasidžiaugti, kad rezultatai gerėja sparčiausiai iš visų minėtų savivaldybių – rodikliai ženkliai gerėjo.
Gerai įvertinta – mokesčių sritis, jie buvo mažesni nei kitose didžiosiose savivaldybėse. Be to, naudinga, kad savivaldybė neužkerta kelio konkurencijai transporto, komunalinių paslaugų srityse.