Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Požiūris į Palestiną padalino Europos Sąjungos valstybes į kelias grupes. Lietuva kartu su Vokietija bei būriu šalių nutarė susilaikyti balsavime dėl Palestinos valstybingumo pripažinimo. Tačiau dar 14 ES valstybių, įskaitant Prancūziją, Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje tarė tvirtą taip, tik vienintelė čŒekija balsavo prieš Palestinos paraišką tapti JT „Valstybe stebėtoja”.
„Mes pasisakome už tai, kad Izraelis turi teisę būti valstybė ten, bet Palestinos viduje yra organizacijų, kurios neigia Izraelio, kaip valstybės, buvimą. Mums tokie dalykai nepriimtini”, – sakė ministrė.
Todėl, jos nuomone, lyginti Lietuvą prieš 20 metų ir Palestiną dabar tikrai neįmanoma, nes Lietuva nekėlė grėsmės aplinkinėms valstybėms ir nereikalavo kurią nors valstybę nušluoti nuo žemės paviršiaus. „Sąjūdis juk nebuvo kokia teroristinė organizacija”, – palygino R.Juknevičienė, pridūrusi, kad derybos, o ne bombos yra išeitis.
Vieningos pozicijos trūksta visai Europos Sąjungai. Nors kuriama bendra užsienio politika, ES Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Catherine Ashton turėtų atlikti užsienio reikalų ministro vaidmenį, tačiau nuomonės skiriasi. Dėl įvairių priežasčių. Kaip kalbėjo mūsų pašnekovas, EP Delegacijos ryšiams su Izraeliu pavaduojantis narys Leonidas Donskis (nuotr.), Europos valstybės nevienodai įtrauktos į šį procesą. Pasak jo, logiška buvo tikėtis, kad Jungtinės Tautos suteiks simbolinį Palestinos pripažinimą. „Tačiau natūralu ir tai, kad Europa pasidalijo. Mat valstybės yra nevienodai įtraukos į visą šį procesą. Reikia pripažinti, kad tokių valstybių kaip Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija balsas yra didesnis”, – pastebėjo europarlamentaras.
O Lietuvos susilaikymą L.Donskis sieja su mūsų šalies polinkiu paisyti JAV pozicijos, nes ši didžiausia NATO valstybė laikoma Lietuvos saugumo garantu. „Logiška buvo tikėtis, kad Lietuva nenuvils savo partnerės. Apskritai, Lietuva yra proamerikietiška valstybė”, – įsitikinęs pašnekovas. Balsavimas dėl Palestinos, jo nuomone, nesako nei apie meilę, nei nemeilę. „Tai yra pataikavimas JAV, o santykiai nesugestų nei vienu, nei kitu balsavimo atveju”, – pridūrė Europos parlamento narys.
Š½inoma, yra manančių, kad Lietuva turėtų jausti simpatiją tautai, kuri siekia valstybingumo. „Bet Izraelis nebuvo SSRS, o Lietuva nebuvo „Hamas”. Tai dvi skirtingos istorijos”, – mano jis.
Š½enklas, kur Paleistinai orientuotis
Komentuodamas 14 ES šalių palaikymą Palestinos atveju, L.Donskis mano, kad tai geras būdas pelnyti būsimos valstybės simpatiją. Be to, Izraelis kai kada kritiškai vertinamas dėl savo silpnosios politikos dalies – okupacijos, nausėdijų įstatymo. „Kad ir kaip simpatizuotum šiai šaliai, to niekaip negali suvokti”, – teigė europarlamentaras.
Anksčiau ar vėliau, pridūrė jis, šalys sės prie derybų stalo, tik klausimas, kas tam vadovaus – JAV ar ES, kuri vengia šio vaidmens.
Europarlamentaras Vytautas Landsbergis irgi įsitikinęs, kad dėl skirtingų istorinių aplinkybių, Lietuvos ir Palestinos atvejus sunku būtų sulyginti. „Lietuvoje nebuvo dviejų Lietuvų, tarpusavyje kovojančių. Juk Lietuva turi savo seną istoriją, nepriklausoma buvo prieš okupaciją. Tai visai kitas statusas. Lietuva buvo Rusijoje dar caro laikais, bet Palestina visai kitoks dalykas. Tokios valstybės kaip Palestina nėra buvę, ji dar kuriasi, tiesa, skausmingai”, – sakė jis. Be to, kai kalbama apie Palestiną kaip vieną valstybę, nežinoma, apie ką kalbama. „Ar Palestina yra tie žmonės, kurie raketomis apšaudo Izraelio valstybę ir skelbia, kad neturi būti tos valstybės ir sieks ją sunaikinti? Tai ar už tą Palestiną kas nors balsuoja?”, – retoriškai klausė V.Landsbergis.
Todėl, jo nuomone, nereikia stebėtis, kad nėra vieningos pozicijos. Galima remti principą – palestiniečiai turi teisę į savo valstybę, bet tada, politiko nuomone, turi būti susitarimai tarp dviejų valstybių, o iki to dar toli.
Tačiau ES rezoliucija veda link būsimos Palestinos valstybės, kuri nėra už Izraelio sunaikinimą. Tai yra ženklas Palestinai, į kurią pusę orientuotis.
Didelė dalis – už
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute dėstantis islamo ekspertas Egdūnas Račius BNS sakė manantis, kad asmeniškai didelė dalis Lietuvos politikų ir diplomatų gana palankiai nusiteikę Palestinos valstybės atžvilgiu, bet amerikiečių ir Izraelio kategoriškas nepritarimas palestiniečių žingsniams sulaiko nuo balsavimo „už”. Paklaustas apie komentarus, kai Baltijos šalių sovietinė okupacija lyginama su Izraelio vykdoma palestiniečių teritorijų okupacija, E.Račius teigė, kad palestiniečiai kenčia labiau, nes „mes nors ir gyvenome okupacijos sąlygomis, bet galėjome normaliai funkcionuoti,o palestiniečiai nieko negali turėti”, – sakė jis.
„Europos klubas” – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.
Prie laidos finansavimo prisideda .
kalbėk: [email protected]
Â