Klausyti gyvai

11:00 - 12:00

Laisva forma

"Europos klubas" – nevaldomai migracijai ruošiamos naujos taisyklės

Nevaldomai migracijai ruošiamos naujos taisyklės Klausyti „Europos klubas“ (1 dalis)

Gyventojai Europos Sąjungoje šiandien migruoja kaip niekada daug. Išsiplėtusi Bendrija sukėlė papildomas migracijos bangas, tačiau dėl migracijos kylančias problemas valstybės kartais linkusios spręsti savaip, labiau stichiškai. Todėl Europos Parlamentas siekia nubrėžti tam tikras ribas, kai šalys kartu galėtų spręsti su emigracija susijusius iššūkius.

Elgiasi kaip išmano Klausyti „Europos klubas“ (2 dalis)

Kol kas migracijos sistemoje vyrauja chaosas, nors šiuo klausimu priimta daugybė teisės aktų. Tačiau šalys elgiasi kaip išmano, pagal savo poreikius ir baimės lygį. Pavyzdžiui, britai ketina pirmus metus nemokėti jokių pašalpų naujai atvykusiems, nors teisininkai perspėja, kad tokie nauji emigrantai būtų diskriminuojami seniau atvykusiųjų atžvilgiu. Vokietija ketina irgi pristabdyti emigrantų iš naujųjų ES šalių Rumunijos ir Bulgarijos. Beje, Vokietija viena paskutinių ES iki galo atvėrusi vartus darbo jėgai iš Lietuvos. Kaip paaiškėjo, nuogąstauta be reikalo, imigrantų iš Baltijos šalių tebuvo vienetai.
„Eurobarometro“ apklausos atskleidžia, kad 70 proc. ES piliečių mano, jog imigrantai yra būtini Europos ekonomikai. Tačiau kurie emigrantai yra būtini? Ar ir toliau būtina mokėti tokias pačias pašalpas kvalifikuotiems ir nekvalifikuotiems darbuotojams? Taigi vis dažniau kalbama ne apie kiekybinę, o kokybinę imigraciją. Lietuvos gyventojai nėra labai tolerantiški emigrantai. Pasirodo, net pusė jų nenorėtų kartu dirbti su imigrantais.

Atėjo laikas bendrai sistemai

Kaip pastebėjo europarlamentaras Zigmantas Balčytis, migrantų integracijos problema labiausiai išryškėjo per pastarąjį dešimtmetį. Nors valstybės savaip sprendžia šias problemas, tačiau jau šiandien akivaizdu, kad kažką reikia keisti. „Nėra bendros sistemos, bendros politikos. Manoma, kad 2015 m. Europos Sąjungoje trūks 380-700 tūkst. informacinių technologijų specialistų“, – sakė europarlamentaras. Plūstantys atvykėliai sukelia nemažą spaudimą išsivysčiusių Europos šalių socialinėms sistemoms. Tačiau, kita vertus, darbingų žmonių Europoje mažėja. Todėl Europos Parlamentas šią savaitę nubalsavo už vieningą migracijos politiką, kurioje galima įžvelgti, kaip keisis supratimas apie migraciją, jos iššūkius. Tačiau europarlamentaras Algirdas Saudargas mano, kad kol kas naujoji parlamento rezoliucija išspręs tik kosmetinius dalykus. Nes spręsti tokioms problemos reikia ir laiko, ir didesnio dėmesio. Kol kas, pasak jo, pusė migracijos vyksta Europos Sąjungos viduje, o kitą pusę sudaro atvykėliai iš trečiųjų šalių. Kai kuriose šalyse kyla migrantų konfliktų židiniai. Pavyzdžiui, Prancūzijoje musulmonai imigrantai ne visada linkę integruotis į vietos visuomenę. Ir dėl to kyla konfliktai. „Deja, Europa šią problemą mėto kaip karštą bulvę“, – pastebėjo politikas. Lygiai taip pat, jo nuomone, galima pasakyti ir apie romų integraciją.

Emigruoja iš Europos

Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė mato dar skaudesnę rykštę – jaunimo nedarbą Europoje, kuris taip pat yra viena iš emigracijos priežasčių. Pietinėse Europos šalyse jaunuolių nedarbo lygis siekia 50 procentų. Todėl jų būriai traukia net ne į kitas Europos Sąjungos, o buvusias kolonijas. Pavyzdžiui, portugalai vyksta į Angolą. Ispanakalbiai – į Argentiną. „Neaišku, kiek galima suvaldyti visa tai, tačiau bendros migracijos politikos tikrai reikia“, – pripažino R.Morkūnaitė. Europos Parlamentas siūlo kreipti dėmesį į kvalifikuotų specialistų imigraciją, nes, kaip pažymima rezoliucijoje, Europos Sąjunga turi konkuruoti pasauliniame lygmenyje, todėl turi skatinti kvalifikuotų specialistų poreikį. Todėl ir rezoliucijoje kalba apie profesinės kvalifikacijos pripažinimo. „Jei, pavyzdžiui, jaunas žmogus, baigęs Lietuvoje universitetą, atvykęs į kitą Europos Sąjungos šalį, turi turėti teisę įsidarbinti tomis pačiomis sąlygomis. Turime suprasti, kad Europai daro konkurencinį spaudimą Kinija ir kitos šalys. O mes prarandame fabrikus, darbo vietas“, – nerimavo politikas. Be to, daugelis kvalifikuotų specialistų, jei būtų sudarytos tinkamos sąlygos, atvyktų tik laikinam darbui – vieneriems ar dvejiems metams. Tokia pati problema juntama ir Lietuvoje, kur trūksta tiesiog gerų specialistų. Tačiau, kaip A.Saudargas pastebėjo, į mūsų šalį sunku prisivilioti specialistų iš kitų ES šalių vien jau tik dėl atlyginimų skirtumo. „Dėl to Lietuvoje jau atsiranda plyšiai darbo rinkoje, nes nėra specialistų“, – teigė europarlamentaras. Todėl jis įsitikinęs, kad pirmiausia reikia mąstyti, kaip sumažinti protų emigraciją, dėl kurios kenčia ne tik Lietuvą, bet ir didelės Europos valstybės. „Protus susiurbia, pavyzdžiui, JAV“, – pateikė pavyzdį pašnekovas.

Geri pavyzdžiai – netoli

Tačiau kol kas galime pakeisti tai, kas mūsų jėgomis. Europos Parlamento narė R.Morkūnaitė siūlo neišradinėti dviračio ir pasinaudoti geriausias pavyzdžiais Europoje, kai bendradarbiauja švietimo sistema su darbdaviais. Aukštosios mokyklos ruošia tokius specialistus, kurių reikia darbo rinkai. Ji paminėjo Skandinavijos šalių, Vokietijos pavyzdžius, kur net per krizę jaunimo nedarbas buvo pakankamai žemas. Tačiau išvažiuoja ir jauni specialistai. „Mūsų medikai patrauklūs Europoje. Galime priruošti daug specialistų. Bet gal Europos fondai turėtų mokėti, kad mes ruoštume anesteziologus Europai?“, – pastebėjo A.Saudargas. Jo kolega parlamente Z.Balčytis minėjo, kad yra fondų, kurie padengia skirtumus aukštos kvalifikacijos specialistams, atvykusiems į kitą šalį dirbti. Lietuvoje išrinkti Europos Parlamento nariai sutinka, kad globalizacijos gniaužtuose Europos valstybės turi burtis, ir Europa Sąjunga tam ir yra. „Todėl turime daryti, kad visi kažkiek galėtume susikalbėti emigracijos srityje“, – apie naują rezoliuciją reziumavo Z.Balčytis.

Emigrantams – skirtingi statusai

Viena vertus, Europos Parlamentas rezoliucija ragina valstybes kovoti prieš migrantų diskriminavimą ir rasizmą dėl ekonomikos ir finansų krizės. Tai tarsi signalas tokioms šalis kaip Didžioji Britanija. Tačiau, kita vertus, Europos Parlamentas siūlo vieningą strategiją migracijos atžvilgiu.Pavyzdžiui, rezoliucijoje siūloma atskirti aukštą kvalifikaciją turinčius imigrantus, kurie neturi jokios kvalifikacijos. Taip pat – ES piliečius nuo ne ES piliečių Rezoliucijoje kalbama netgi apie tai turinčius darbo pasiūlymą nuo neturinčių. Taigi emigracijos žaidimo taisyklės keisis. Ir lietuviai neabejotinai tai pajus.

„Europos klubas“ – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.

Prie laidos finansavimo prisideda .

http://www.facebook.com/EuroposKlubas

kalbėk: vilija@fm99.lt

 

Kitos naujienos

Festivalis, kuriame lankėsi pats Antanas Smetona. Taip apie prieš Antrąjį pasaulinį karą vykusias...

„Piligrimas atėjo, uždėsim antspaudą“, – šūktelėjo ...

Vakar elektros kainos biržoje šoktelėjo iki neregėtų aukštumų – 4 eurų už kilovatvalandę, negana to, „Per...

Ką vartoja lietuviai ir kokia priklausomybė dažniausia, kaip padėti priklausomiems žmonėms? Pokalbis apie...