Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox 
Nuo įtarimų naftos versle iki mažumų teisių Kratos korporacijų būstinėse
Europos Komisija pareigūnai antradienį atliko kratas Didžiosios Britanijos energetikos milžinės BP, „Shell” ir Norvegijos „Statoil” būstinėse. Kompanijos patvirtino, kad, kad jų biuruose buvo apsilankyta. Lietuvoje patikrinimai nebuvo atliekami. č®tarimai, kad didieji koncernai galėjo manipuliuoti naftos kainomis dešimt metų, Europos visuomenėje ir žiniasklaidoje sukėlė sprogimo efektą. Didžiosios Britanijos premjeras Deividas Kameronas net pareiškė, kad jeigu įtarimai pasitvirtins, tai kaltininkų laukia labai sunki bausmė. Komisijai paprašius, patikrinimus jos vardu atliko ir Europos laisvos prekybos asociacijos (ELPA) priežiūros institucija vienoje Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėje.
Komisijai kelia nerimą, kad bendrovės galbūt buvo susitarusios pranešti Kainų agentūrai iškreiptas kainas, siekiant jomis manipuliuoti. Mat kainos formuojamos pagal „Platts” agentūros rodiklį. Beje, tai svarbu ir Lietuvai, nes mūsų šalis yra viena iš naftos perdirbėjų, kuri taip pat naudojasi „Platts” duomenimis.
Naftos rinką sudrebinus galimo manipuliavimo kainomis skandalui, bendrovė „Orlen Lietuva” pareiškė, kad kol kas savo produkcijos kainų nustatymo pagal skandalo centre atsidūrusias „Platts” naftos kainų kotiruotes neišsižada. Net nedidelis kainos nuokrypis gali turėti didžiulę įtaką naftos, biokuro pirkimams. Europos Komisija dėl galimų konkurencijos taisyklių pažeidimų dar pernai pradėjo tirti ir „Gazprom”.veiksmus, tačiau čia naujienų dar teks gerokai palaukti, sakė Energetikos komisaras Giuntheris Oettingeris. č®tariama, kad „Gazprom”, nustatydamas dujų kainą pagal naftos kainą, galėjo suklaidinti ir klientus. Lietuvai dujų kaina nustatoma irgi pagal naftos kainas. Lietuva kaltina Rusijos koncerną diskriminacinėmis kainomis, nes jos yra didžiausios visoje ES. Dabar Rusijos koncernas neoficialiai siūlo nuolaidas Lietuvai, tačiau už ilgalaikę sutartį ir dujų sektoriaus reformos atsisakymą.
Svarbiausia – derybos trise Klausyti „Europos klubas” (2 dalis)
Vilniuje viešėjęs G.Oettingeris pastebėjo, kad „Gazprom” Europoje turi žaisti pagal čia veikiančias taisykles. Rusiškos dujos ES sudaro trečdalį visos rinkos. Komisaras ragino Lietuvą pirmininkavimo ES laikotarpį išnaudoti savo pozicijai pristatyti. Derybose konsultuojamasi ir su Europos Komisija, tačiau jos nariai tiesiogiai nedalyvauja derybose. Europos parlamento narei Radvilei Morkūnaitei atrodo keista, kad tokiose svarbiose derybose Europos Komisija nedalyvauja. „Gal ji kažkur uždelsė. Tik kartu su Komisijos dalyvavimu galime kažką normalesnio pasiekti derybose”, – sakė ji. Be to, ir pačiam „Gazprom” naudingiau derėtis dvišalėse derybose, o ne įsitraukus Europos Komisijai, pridūrė europarlamentarė. Jos kolega Vytautas Landsbergis iš Europos parlamento teigia jau seniai matantis tendenciją, kai Rusija stengiasi nepripažinti Europos Sąjungos. „Rusija stengiasi ištampyti kiekvieną šalį į vadinamas dvišales tarybas. Mano nuomone, dvišalės derybos turėtų būti tarp Rusijos ir Europos Sąjungos, o mūsų valdžia turėtų laikytis šios nuostatos. Ne vieni mes turime galynėtis su meška”, – kalbėjo europarlamentaras. Pasak jo, „Gazprom” nesiūlo nuolaidų už dyką. Ir tai reikia suprasti Lietuvai. V.Landsbergis mano, kad pirmininkavimo ES metu Lietuva galėtų gerai atstovauti visą ES, nes apie kai kuriuos dalykus žino geriau nei dauguma Bendijos narių. Pavyzdžiui, bus sprendžiama dėl Rytų kaimynų tolimesnio likimo. „Dėl jų nuolat vyksta varžybos – ar į Europą, ar į Rusiją. Europa turėtų būti aktyvesnė, ji per mažai traukia į save šias šalis”, – sakė pašnekovas. Todėl Lietuva pirmininkavimo metu turėtų stengtis, kad kuo daugiau europinio vėjo pasiektų Ukrainą, pridūrė V.Landsbergis. „Kiek pasiseks – tiek, bet pūsti reikia”, – samprotavo europarlamentaras. Kitas Europos parlamento narys Leonidas Donskis pasakojo, kad apie Ukrainos likimą bei tolimesnius žingsnius organizuojamos diskusijos Europos Parlamente, kur dalyvauja žinomi visuomenės veikėjai, rašytojai, intelektualai. Tuo siekiama parodyti, kad Ukraina Europai yra labai svarbi, tą turėtų perteikti ir Lietuva pirmininkavimo ES metu.
Klausimai dėl demonstracijos
Š½mogaus teisių klausimai svarbūs ir Lietuvai, ypač kalbant apie demonstracijų laisvę, gebėjimą reikšti savo įsitikininimus. Liberalų ir demokratų aljanso Europos Parlamente „Alde” atstovai ką tik lankėsi Lietuvoje ir domėjosi apie teisminius ginčus mūsų šalyje dėl vasarą planuojamų seksualinių mažumų eitynių vietos. Mažumų atstovai norėjo vasarą žygiuoti Gedimino prospektu, tačiau Vilniaus valdžia pasiūlė tai daryti kiek nuošaliau. Lietuvos Vidaus ir Užsienio reikalų ministrai liberalams iš Europos Parlamento užtikrino, kad demonstracijų laisvė bus užtikrinta mūsų šalyje.
„Alde” frakcijos atstovas L.Donskis pasakojo, kad Lietuva europarlamentarams pasirodė dalykiška ir gerai pasirengusi būsimam pirmininkavimui. „Problemų kyla dėl būsimos seksualinių mažumų demosntracijos Vilniuje. Niekas neabejoja Lietuvoje, kad reikia gerbti mažumų teises. Tačiau čia gal skiriasi mūsų retorika. Yra politinės kakofonijos, nesusikalbėjimo”, – pastebėjo L.Donskis. Š vedų europarlamentarai, anot L.Donskio sako, jog tas pačias problemas patyrė prieš dvidešimt metų, tad nieko naujo neišradome.
Tuo tarpu galima lenkų diskriminacija, jo nuomone, Lietuvoje tėra mitas. „Lenkai yra gerbiami, turi edukacinį platų tinklą. Kokioje dar šalyje tautinės mažumos turi ministrų, parlamentarų”, – stebėjosi L.Donskis.
„Europos klubas” – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.
Prie laidos finansavimo prisideda 
.
http://www.facebook.com/EuroposKlubas
kalbėk: [email protected]
Â
