"Europos klubas" – Š engeno judėjimo rojui griežtesnės taisyklės

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Š engeno judėjimo rojui – griežtesnės taisyklės Klausyti „Europos klubas”

Š engeno susitarimas – vienas didžiausių Europos Sąjungos privalumų ir pasiekimų. Laisvė judėti be kliūčių yra itin vertinama pačių europiečių. 62 proc. ES gyventojų mano, kad laisvas judėjimas yra geriausia, ką ES sugebėjo pasiekti per 50 metų.
Tačiau kaip ir kiekvienas bendras valstybių susitarimas, taip ir šis, kartais susiduria su iššūkiais ir problemomis. Būtent apie tai kalbėta šią savaitę vykusioje Europos parlamento sesijoje Strasbūre.
Trečiadienį Europos Parlamentas patvirtino reglamentą, kuris leis ES pareigūnams iš anksto neįspėjus tikrinti, ar ES valstybės nevykdo neteisėtos ES vidaus sienų kontrolės.

Vyks ir reidai

Naujosios taisyklės leis ES inspektorių komandoms be išankstinio pranešimo lankytis prie ES vidinių sienų ir tikrinti, ar šalys nevykdo neteisėtos sienų kontrolės. Mat pasitaiko, kad kai kurios Š engeno zonai priklausančios salos savarankiškai įveda sienų kontrolę dėl įvairių nebūtinų priežasčių, o tai yra neleistina. Tad tikimasi, kad neplanuoti pareigūnų reidai galėtų sukontroliuoti situaciją.
Kaip pastebėjo europarlamentaras Zigmantas Balčytis, šiuo metu laisvą judėjimą garantuoja Š engeno susitarimas tarp 28 valstybių. Lietuva yra viena iš jų. „Didžiausių problemų iškyla toms šalims, kurios turi sienas su trečiosiomis, ne ES priklausančiomis valstybėmis. Tokios ES šalys privalo užtikrinti sienų kontrolę, tačiau tai nėra paprasta”, – sakė Z.Balčytis. Ne visoms valstybėms pavyko tai išspręsti, nes bėdų kyla su kur kas skurdžiau gyvenančiais kaimynais. Todėl, pasak Z.Balčyčio, Š engeno taisyklių dokumente svarstomi dvi problemos – sustiprinti vertinimą, kaip Š engeno valstybės vykdo savo įsiparegojimus ir kaip sukurti mechanizmą, iškilus tam tikroms sąlygoms laikinai sugrąžinti sienų kontrolę net ES viduje. Beje, tai jau yra buvę ES.

Sienos užsiveria ir futbolo fanams

Sienos buvo laikinai užsivėrusios per sporto varžybas, pavyzdžiui, Pasaulio futbolo čempionato metu Lenkijoje ir Ukrainoje, taip pat susidūrus su terorizmo grėsme.
2011 m. Italija pabėgėliams iš Afrikos suteikė laisvųjų gyventojų statusą. Tačiau atvykėliai, kirtę sieną, galėjo keliauti laisvai po visą ES teritoriją. Tai ypač pajuto Prancuzija. Tik per keletą metų pavyko deportuoti vos dalį tokių atvykėlių. Su panašiomis bėdomis susidūrė ir graikai, į kurių salas plūsta pabėgėliai iš Afrikos.
Ne tik pietinės valstybės susiduria su tokiais iššūkiais. Kaip sakė Europos Parlamento pirmininko patarėjas Arnoldas Pranckevičius, su Rytų partnerystės šalimis, buvusiomis Sovietų Sąjungos valstybėmis, vyksta derybos dėl vizų liberalizavimo. Ukraina, Gruzija, Moldova – tai šalys, kurių gyventojai ateityje lengviau kirs ES sienas nei dabar. Tokios derybos vyksta ir su Rusija, tik jas temdo nesutarimai su ES dėl keleivių, skrendančių virš šios šalies, duomenų perdavimo. Rusija reikalauja iš anksto gauti visų keleivių duomenis, net ir tų, kurie tik praskrenda Rusijos teritoriją.
„Tačiau bet kokie Š engeno taisyklių pakeitimai neturėtų susilpninti mūsų pasiūlymo Rytų partnerystės šalims dėl tolesnės integracijos į ES”, – pastebėjo A.Pranckevičius. Todėl Europos Parlamentas, pasak jo, palaiko idėją platesniam sienų atvėrimui. Prieš kelerius metus parlamentas skatino Europos Komisiją liberalizuoti vizų išdavimą Balkanų šalims, išskyrus Kosovą.
Beje, naujosios ES narės Rumunija ir Bulgarija nėra Š engeno zonos narės. Tad liberalizuoti judėjimą skatina ir pačios ES narės.

Patikra – tik kraštutiniu atveju

Nauji Š engeno zonos taisyklių pakeitimai, kuriems pritarė Europos Parlamentas, leis zonos narėms, siekiančioms priverti sienas, turės gauti tam tikrus leidimus iš ES institucijų. Prižiūrinčioms ES išorės sienas, bus sustiprinti reikalavimai, priežiūros sistema.
Patikra ties vidinėmis ES sienomis bus leidžiama tik kaip kraštutinė ribotos apimties ir trukmės priemonė. Ją bus galima grąžinti 30 dienų laikotarpiui su galimybe pratęsti pusei metų, jei kyla rimta grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Didelė trečiųjų šalių piliečių migracija savaime negalės būti laikoma tokia grėsme. Valstybės taip pat galės atnaujinti sienų kontrolę ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui dėl nenumatyto įvykio, tokio kaip teroro išpuolis. Pasienio kontrolės atnaujinimas nuo šiol bus prižiūrimas ES lygiu.
Dvišaliai susitarimai liks galioti kaip ir iki šiol. Pavyzdžiui, Lietuva su Baltarusija jau yra suderėjusi dėl abipusio gyventojų judėjimo tam tikrą atstumą. Tai svarbu pasienio gyventojams, kuriems aplankyti už sienos gyvenančius artimuosius reikia vizos. Tačiau, kol kas, Baltarusijos valdžia neratifikavo susitarimo. Mat laisvai judėti ir net patekti į ES zoną negali ir pats šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka. „Be pačios šalies noro negalime palengvinti vizų rėžimo klausimo šaliai”, — pastebėjo A.Pranckevičius.

Lietuva – tranzito valstybė

Lietuvai ši problema taip pat aktuali. Kaip pažymi Valstybės saugumo departamentas, mūsų šalis yra svarbi tranzito zona tiems, kurie bando patekti į Europos Sąjungą iš Rytų. Ir tai bando daryti įvairiais būdais – vesdami lietuvaites ar kirsdami sieną padirbtais pasais. Tiesa, Lietuva neblogai dorojasi su nelegaliai sieną kirsti bandančiais atvykėliais, ir mūsų šalies pastangos vertinamos ES.
Tačiau kai kuriose šalyse, tame tarpe ir Latvijoje, ir Lietuvoje, galioja tvarka – jei įsigyji turto už tam tikrą sumą, turi teisę keliauti po Š engeno zoną, nors esi jai nepriklausančios valstybės pilietis. Nes turi teisę gyventi ten, kur yra tavo įgytas brangus nekilnojamas turtas.
„Tačiau tai irgi yra diskusijų objektas. Bandome apsisaugoti nuo tų, kurie kapitalą uždirbo neteisėtais būdais, tačiau, kita vertus, lengvai įsileidžiame tuos, kurie už tą kapitalą nusipirko nekilnojamojo turto ES šalyse. Tai tam tikras prieštaravimas, į kurį Europos Parlamentas turės reaguoti”, – sakė europarlamentaras Z.Balčytis.

Ateityje – išmaniosios sienos

Išmaniosios sienos – dar viena naujovė, gimstanti Š engeno zonoje. Tai aktualu toms šalims, kurios turi išorines sienas, pavyzdžiui, Lietuva. Kaip sakė Europos parlamento pirmininko patarėjas A.Pranckevičius, tai labai įdomi idėja. Kanadoje ir JAV tai veikia praktiškai.
Payzdžiui, Kanada selektyviai atrenka tuos, kurie nori atvažiuoti ir gauti darbo vizą šalyje. Pirmenybę turi labiau išsilavinę, aukštesnės kvalifikacijos darbo siekiantys atvykėliai. „Viskas priklauso nuo to, ką tu gali įnešti į bendrą ekonominę erdvę”, – pateikė europinį pavyzdį A.Pranckevičius. Beje, imigracijos srautus siekiantys reguliuoti britai irgi svarsto tokią galimybę, leisti pirmiausia dirbti tiems, kurių darbas gali turėti didesnės pridėtinės vertės šaliai. Taip mažinamos galimybės rasti darbo tiems, kurie tegali dirbti tik nekvalifikuotą darbą, tačiau turi visas teises į dosnias socialines garantijas.

„Europos klubas” – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.

Prie laidos finansavimo prisideda .

http://www.facebook.com/EuroposKlubas

kalbėk: [email protected]