Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Skalūnų dujų revoliucija vis labiau įsiliepsnoja Europoje. Tačiau ES šalys skirtingai vertina galimybę jas išgauti, skirtingai mato ir jų ateitį. Kai kurios šalys jau seniai uždegė žalią šviesą jų žvalgybai, kitos laukia geresnių technologijų, kurios darytų mažesnį poveikį gamtai. O dar kitos niekuo gyvu nežada įsileisti dujų žvalgytojų. Pavyzdžiui, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as pareiškė, kad kol jis bus šalies vadovas, skalūnų dujų žvalgyba bus draudžiama Prancūzijoje. Tačiau tos šalys, kurios ketina išgauti dujas, dabar mažina mokesčius arba ruošiasi tai padaryti. Š ią savaitę Didžiosios Britanijos iždo kancleris George’as Osbornas pranešė, kad Vyriausybė ketina sumažinti mokesčius išgaunamoms dujoms – nuo 60 iki 30 proc. Lenkija mokesčių mokėjimą žada nukelti net iki 2020 metų. Lietuvoje taip pat ketinama mažinti mokesčius skalūninės dujoms, nors Seimas siūlė taikyti 40 proc. mokestį.
Tačiau diskusijos apie ribojimus krypsta kita vaga. Europoje aplinkosaugos reikalavimai yra jautri tema, tad skalūninių dujų žvalgytojams tenka taikytis prie griežtesnių reikalavimų nei JAV. Tiesa, vieningos nuomonės šiuo klausimu Europoje taip pat nėra. Taip pat nėra bendro reguliavimo visos ES mastu. Europos Komisija iki šių metų galo žada pristatyti oficialią poziciją. Tačiau manoma, kad greičiausiai ji bus rekomendacinio pobūdžio.
Vilniuje viešėjęs už aplinkosaugą atsakingas eurokomisaras Janezas Potočnikas teigė, kad Komisija pasiūlymą dėl saugumo standartų pateiks iki metų pabaigos. Tačiau pridūrė, kad Komisija nesikiša į valstybių narių sprendimus skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos klausimu.
Lietuvos gyventojai taip pat skirtingai mano apie skalūnų dujų gavybą. Oponentai teigia, kad tai pavojus geriamo vandens šaltiniams, šalininkai įsitikinę, kad tai būtų dar vienas mūsų šalies žingsnis energetinės nepriklausomybės link. Jei Lietuvoje būtų atrasta skalūnų dujų, „Gazprom” būtų priversta mažinti dujų kainas.
Lietuvos Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis po ES Aplinkos ministrų susitikimo Vilniuje sakė, kad dujų žvalgytojai pagal naujuosius įstatymų pataisymus turės atlikti Poveikio aplinkai vertinimą, nors anksčiau tokios sąlygos nebuvo. Be to, Vyriausybė nusprendė, kad 10 proc. nuo surinktų mokesčių už išgautas dujas atitektų vietos bendruomenėms. „Taip pat griežinamos taisyklės įrenginiams ir jų priežiūrai. č®steigėme ir priežiūros instituciją Geologijos tarnyboje”, – vardino ministras.
„Chevron” greičiausiai bus pripažinta konkurso žvalgyti skalūnų dujas Vakarų Lietuvoje laimėtoja.
Europos Parlamento energetikos komiteto nariai, taip pat lankęsi Lietuvoje, teigė, kad reikės laukti Europos Komisijos pasiūlymo, ir tik tada žiūrėti į ateitį. Komiteto narė lenkė Lena Kolarska-Bobinska sakė, kad svarbiausia nuostata – skalūnų dujos turėtų būti išgaunamos saugiu būdu. Ji pastebėjo, kad skirtingos šalys turi skirtngus interesus dėl skalūnų dujų, priklausomai nuo jų turimų energijos šaltinių. Pavyzdžiui, atominės energetikos šalyje Prancūzijoje skalūnų dujų žvalgyba uždrausta. „Lenkijoje yra manančių, kad vėjo energetika yra dar kenksmingesnė gamtai nei skalūnų dujų gavyba”, – pastebėjo ji.
Europarlamentaras, komiteto narys Zigmantas Balčytis įsitikinęs, kas skalūnų dujų klausimas Europoje šiandien – politinis. „Š ioje srityje yra daug interpretacijų. Vieni mokslininkai pasisako už, kiti – prieš. Kuris jų teisus, išsiaiškinti yra sudėtinga. Todėl kiekviena valstybė turi teisę nuspręsti, kokią energijos rūšį jai naudoti”, – teigė jis.
Europarlamentaras mano, kad ateityje politika skalūnų dujų atžvilgiu keisis, nes brangstančios dujos vers valstybes greičiau apsispręsti dėl naujų energijos šaltinių.
„Europos klubas” – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.
Prie laidos finansavimo prisideda .
http://www.facebook.com/EuroposKlubas
kalbėk: [email protected]
Â