Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Europos Komisija trečiadienį leido Lietuvai 2015 metais įsivesti eurą. Dešimtmetį ES nare esanti šalis, nesėkmingai siekusi euro dar 2007-aisiais, taps 19-ąją euro zonos nare ir paskutine iš trijų Baltijos šalių.
Apie 3 proc. šiemet auganti Lietuvos ekonomika po euro įvedimo turėtų dar augti, tikina finansų ministras Rimantas Šadžius.
Europos Komisija pranešė, kad atsižvelgdama į Lietuvos pažangą, siekiant atitikti kriterijus, siūlo Europos Sąjungos Tarybai leisti šaliai įsivesti eurą nuo 2015 metų sausio 1 dienos. „Lietuvos pasirengimas įsivesti eurą – ilgalaikių pastangų vykdyti apdairią fiskalinę politiką ir ekonomines reformas rezultatas. Dėl reformų, kurių imtis iš dalies paskatino Lietuvos stojimas į ES prieš dešimtmetį, akivaizdžiai padidėjo Lietuvos gerovė: šalies BVP vienam gyventojui išaugo nuo vos 35 proc. ES vidurkio 1995 metais iki numatomų 78 proc. 2015 metais“, – pranešime teigė už ekonomiką, pinigų reikalus ir eurą atsakingas EK pirmininko pavaduotojas Ollis Rehnas (Olis Renas).
Pasak EK pranešimo, Lietuvos vidutinė metinė infliacija balandį siekė 0,6 proc. – gerokai mažiau nei 1,7 proc. siekęs infliacijos kriterijus, ir numatoma, kad artimiausiu metu Lietuvos infliacija išliks mažesnė už pamatinę vertę. EK prognozuoja, kad Lietuvos fiskalinis deficitas šiemet išliks 2,1 proc. – mažiau nei 3 proc. reikalavimas. Be to, praėjusių metų pabaigoje valdžios sektoriaus skola siekė 39,4 proc. BVP ir buvo mažesnė nei reikalaujama (ne daugiau kaip 60 proc. BVP).
Reikalavimus taip pat atitiko ir Lietuvos ilgalaikės palūkanų normos, kurios balandį siekė 3,6 proc., o Mastrichto kriterijus siekia 6,2 procento. Lietuva nuo 2004 metų birželio 28 dienos dalyvauja valiutų kurso mechanizme – yra susiejusi lito kursą su euru. Lietuvos pinigų srities teisės aktai taip pat yra visiškai suderinti su ES teisės aktais. Anot O.Rehno, galimybė priklausyti euro zonai, kurioje dabar vykdomas veiksmingesnis ekonominės politikos koordinavimas, o nuo šių metų veikia ir bankų sąjunga, išlieka patraukli. Komisija vertino 8 šalių atitikimą Mastrichto kriterijams – iš jų Lietuva vienintelė atitiko sąlygas. Likusios valstybės – Bulgarija, Čekija, Kroatija, Lenkija, Rumunija, Švedija ir Vengrija – bus įvertintos po 2 metų. Galutinį sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje ES Taryba periims antroje liepos pusėje, po to, kai šį klausimą ES valstybių ir vyriausybių vadovai apsvarstys birželio 26-27 dienomis vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, o Europos Parlamentas pateiks savo nuomonę.
Lietuvos narystė euro zonoje reiškia ir šalies prisijungimą prie Europos Sąjungos bankų sąjungos, teigia Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. „Prisijungimas prie euro zonos automatiškai reiškia Bankų sąjungos narystę, prisijungimo prie bendro priežiūros mechanizmo nuo kitų metų sausio pirmos dienos. Kaip žinome, bankų sąjungos atveju trys didžiausi Lietuvos bankai bus prižiūrimi Europos centrinio banko“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė V.Vasiliauskas. Pasak jo, šiuo metu pasirengimas Bankų sąjungai vyksta pagal su Europos centriniu banku suderintą planą. „Pasiruošimo žingsniai sekantys visų pirma yra turto įvertinimas trijų didžiausių bankų, kas šiuo metu atliekama. Vasarą, be abejo, seks testavimas, atitinkamai ir paskui tiesioginė priežiūra po sausio pirmos dienos. Iš tikro mes judame pagal darbotvarkę, kuri suderinta su Europos centriniu banku ir esam suspėję į traukinį, kalbant apie prižiūrimų bankų turtinių pozicijų peržiūrėjimą“, – tikino Lietuvos banko vadovas. Europos Komisija trečiadienį leido Lietuvai 2015 metais įsivesti eurą. Dešimtmetį ES nare esanti šalis, nesėkmingai siekusi euro dar 2007-aisiais, taps 19-ąją euro zonos nare ir paskutine iš trijų Baltijos šalių.
