Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Seime šeštadienį minint Laisvės gynėjų dieną įteiktos praėjusių metų Laisvės premijos. Lietuvos parlamento sprendimu skirtos dvi premijos – Europos Parlamentui (EP) ir disidentui Petrui Plumpai.
Laisvės premija Europos Parlamentui skirta už šiandienos pastangas stiprinant demokratiją, žmogaus teises, už laisvą tautų apsisprendimo teisės ir tautų suvereniteto gynimą, nuolatinį istorinio teisingumo siekį, indėlį remiant Lietuvos laisvės bylą ir Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos valstybių nepriklausomybės tikslą, diplomatinę paramą nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvos valstybei ir už indėlį Lietuvos integracijoje į Europos Sąjungą.
Disidentas, buvęs politinis kalinys P. Plumpai apdovanotas už nuopelnus kovojant dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.
Kovotojas nuo vaikystės
Pristatydama premijos laureatą, neginkluoto pasipriešinimo sovietiniam režimui dalyvį, politinį kalinį, „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bendradarbį P. Plumpą Laisvės premijos komisijos pirmininkė Seimo narė Paulė Kuzmickienė teigė kalbanti apie Lietuvos sąžinę.
Pasak P. Kuzmickienės, P. Plumpa būdamas šešerių nešė maistą partizanams, dvylikos mokykloje su bendraamžiais žodžiais kovojo su raudonaisiais, šešiolikos įsijungė į moksleivių antisovietinę organizaciją, septyniolikos kūrė „Laisvę Lietuvai“, prisiekė kovoti už Lietuvos nepriklausomybę Ąžuolyne, būdamas devyniolikos 1958 metų vasario 16-osios išvakarėse ant Petrašiūnų elektrinės kamino iškėlė trispalvę, už tai buvo nuteistas kalėti septynerius metus Mordovijos lageryje.
Grįžęs iš lagerio P. Plumpa vėl įsijungė į antisovietinę veiklą, keitė pavardę, gyveno pogrindžio sąlygomis, platino krikščionišką literatūrą ir rūpinosi knygų leidyba, rengė daugiau nei 17 tūkst. žmonių pasirašytą „Lietuvos katalikų memorandumą“, prisidėjo prie „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidybos ir vėl buvo nuteistas aštuoneriems metams lagerio.
„Kagėbistų Plumpa buvo pramintas „Chameleonu“. Kalėdamas aktyviai veikė politinių kalinių akcijose už žmogaus teises. Ir taip – tai yra kieta. O pats Petras gal paaiškintų visą savo gyvenimo veiklą taip: daviau priesaiką, jos ir laikausi ir nuostatų nekeičiau“, – kalbėjo P. Kuzmickienė.
P. Plumpa padėkos kalboje ypatingą pagarbą atidavė visiems kovotojams už Lietuvos laisvę – pokario partizanams, „kurių kaulai tebedūla nežinomų miškų ir laukų duobėse“, sovietmetčio disidentams, Sausio įvykių dalyviams.
Pasak jo, žuvusių patriotų kraujas apšviečia jautresnių tėvynainių sielas, jas uždega kilniems siekiams ir troškimams.
„Pagrindinis šios dienos atminimas ir pagarba priklauso tiems brangiems mūsų tėvynainiams, kurie savo krauju aplaistė mūsų žemę – prie televizijos bokšto, prie Medininkų, prie Seimo ir kitur. Jokios premijos jų aukos neatlygins ir jokie žodžiai jų artimųjų nepaguos. Belieka tik nuoširdžiai palinkėti, kad jie ilsėtųsi ramybėje ir amžinojo gyvenimo šviesa jiems nuolat šviestų. Būkime dėkingi ne tik išėjusiems į Amžinybę, bet ir tiems, kurie šiandien Ukrainoje kovoja sunkią, kruviną, bet teisėtą kovą už savo ir visų mūsų laisvę!“ – sakė laureatas.
Seimo įsteigta Laisvės premija įvertinamas asmenų ir organizacijų indėlis skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Laisvės premija paprastai įteikiama Lietuvos parlamente per iškilmingą minėjimą Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją.
Tarp premijos laureatų yra Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, signataras Vytautas Landsbergis, Rusijos disidentas, žmogaus teisių gynėjas Sergejus Kovaliovas, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, buvęs politinis kalinys Antanas Terleckas, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidėjai, pokario partizanai.
Laisvė premija – Europos Parlamentui
Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, Europos Parlamentui įteikta 2023 m. Laisvės premija, o jos išvakarėse EP Pirmininkei Robertai Metsolai – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Didysis kryžius.
Laisvės premises įteikimo ceremonijoje EP Pirmininkė R. Metsola padėkojo už Seimo sprendimą skirti premiją Europos Parlamentui. Kreipdamasi į ceremonijos dalyvius Seime, kartu mininčius Laisvės gynėjų dieną, EP Pirmininkė R. Metsola sakė: “Tai yra didelė garbė Europos Parlamentui tapti šios premijos laureatu. Ji mus įkvėps toliau palaikyti tautų apsisprendimo teisę ir demokratiją. Ji mus įkvėps kovoti už Europą.“
EP Pirmininkė pabrėžė, kad ši Laisvės premija įteikiama, kai Rusija tęsia „brutalią ir neteisėtą invaziją į Ukrainą“ ir priminė, kad Lietuva seniai perspėjo europiečius apie tai, kad „Putino ambicijos tiesiogiai prieštarauja Europos vertybėms ir apie gresiantį pavojų kaimyninių šalių Europos Rytuose nepriklausomybei.“
„Mes toliau visiškai palaikysime Ukrainą, kai jai to reikės. Mes toliau izoliuosime priešus Rusijoje, smerksime Rusijos agresiją ir įvesime paralyžiuojančias sankcijas. Toliau nedvejodami teiksime Ukrainai karinę, finansinę, politinę ir humanitarinę pagalbą. Ir nubausime tuos, kurie atsakingi už karo nusikaltimus,“ – sakė R. Metsola.
R. Metsolai Seime buvo įteikta statulėlė, sukurta pagal skulptoriaus Juozo Zikaro paminklą „Laisvė“, piniginė premijos dalis EP sprendimu liko Seimui.
2023 metų Laisvės premija skirta dviem laureatams – Europos Parlamentui ir disidentui Petrui Plumpai. Europos Parlamentui premija skiriama už demokratijos, žmogaus teisių stiprinimą, tautų apsisprendimo teisės ir tautų suvereniteto gynimą bei už indėlį remiant Lietuvos laisvės siekį ir integraciją į ES. Europos Parlamente 1983 m. buvo priimta rezoliucija, kurioje pasmerkta Sovietų Sąjungos Baltijos valstybių okupacija. Šiais metais bus minimas šios rezoliucijos 40-metis.
Į Lietuvą su oficialiu vizitu atvykusi Europos Parlamento Pirmininkė R. Metsola pradeda vizitų į ES valstybes turą, siekdama pakviesti šalių piliečius balsuoti birželio 6-9 d. vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose. Lietuvoje šie rinkimai vyks birželio 9 d. Šio turo metu EP Pirmininkė planuoja susitikti su valstybių vadovybe, jaunimu ir pilietine visuomene, kad galėtų viešose diskusijose aptarti dalyvavimo rinkimuose ir demokratijos stiprinimo svarbą.
R. Metsolos kalbos vaizdo įrašas skelbiamas EP portale.
Laisvės premijos įteikimo ceremonijos išvakarėse EP Pirmininkė taip pat susitiko su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda, kuris jai įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Didįjį kryžių „už lyderystę ir asmeninę valią veiksmingomis pastangomis konsoliduoti Europos Parlamento palaikymą esminiais ES ir Lietuvos politinės darbotvarkės klausimais“. Nuoširdžiai dėkodama Prezidentui ir Lietuvos žmonėms už šį prestižinį apdovanojimą, R. Metsola pažymėjo, kad „jis nuolatos primins mūsų pareigą ginti demokratiją, laisvę ir bendras europines vertybes“.
R. Metsolos vizito Lietuvoje vaizdo medžiaga skelbiama EP portale.
