Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Senamiesčio bendruomenė kviečia! Penktadienį, vasario 24 d., 18 val. Alytaus teatro foje – ICEKO ŠMUGELIO KARCZIAMOJ „BIJOK DIEVO”! Vyks teatralizuotos, linksmai rimtos dviejų Alytaus miestų šimtmečio piršlybos. Čia gros muzika, skambės taurės ir bokalai, galėsite paklaidžioti po ekspoziciją „10 Alytaus dešimtmečių”.
Kaip pasakojo istorikas Vilmantas Dunderis: „Paroda pasakos apie miestą, apie dešimt dešimtmečių prabėgusių nuo tų piršlybų – nuo abiejų miestelių susijungimo – nuo 1917 metų iki 2017-ųjų. Dešimt etapų, apžvelgiančių kiekvieną miesto istorijos raidos dešimtmetį. Jie labai įdomūs ir skirtingi”.
Režisieriaus Arvydo Kinderio, sukūrusio pjesę, teigimu: „Teko remtis tam tikromis istorinėmis aplinkybės ir fantazija. Parašiau šmaikščią istoriją, kaip prievartiniu būdu vokiečių administracija sujungia Pirmąjį ir Antrąjį Alytų ir verčia seniūnę bei burmistrą, kad būtų ramu, kad nebūtų riaušių, pirštis. Tai yra istorikų ir teatralizacijos junginys”.
XVII–XVIII a. miestas dažnai kentėjo nuo įvairių nelaimių: karo, maro, gaisrų. Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m., Nemunu išvedus sieną tarp Rusijos ir Prūsijos, Alytų pasidalijo dvi valstybės. Daugiau nei šimtą metų abi miesto dalys vystėsi skirtingai. 1796 m. dauguma Lietuvos miestų buvo priskirti miestelių („miestiečko”) kategorijai, atiduoti dvarų administracijai. Alytaus miestelis (Pirmasis Alytus) buvo priskirtas Trakų apskrities Lelionių raktui. Po baudžiavos panaikinimo 1861 m. visoje Rusijos imperijoje įsteigti valsčiai. Pirmasis Alytus priskirtas Aleksandrovsko (dab. Alovės, Alytaus r.) valsčiui. 1870 m. Rusijoje priimtas miestų įstatymas, Lietuvoje šis įstatymas įsigaliojo 1876 m. Išlikę negausūs istoriniai šaltiniai atskleidžia, kad šios miesto dalies gyventojai XIX a. pab. rinko seniūną ir miestiečių valdybą, XX a. pr. – kaimo seniūną. Kairioji miesto dalis (Antrasis Alytus) atiteko Prūsijos karalystei, vėliau Napoleono įkurtai Varšuvos kunigaikštystei. Vietoje Varšuvos kunigaikštystės įkurta autonominė Lenkijos karalystė, kuri Vienos kongreso nutarimu, 1815 m. autonomijos teisėmis įtraukta į Rusijos imperiją. Miestas priskirtas Augustavo vaivadijos, vėliau Augustavo gubernijos, nuo 1867 m. Suvalkų gubernijos Kalvarijos apskričiai. Lenkijos karalystėje įsteigus gminas (valsčius), Alytus tapo gminos centru. Šios miesto dalies gyventojai atkakliai siekė atgauti turėtą savivaldą ir miesto herbą. Iki 1870 m. veikė magistratas. Kelis šimtmečius Antrasis Alytus buvo laikomas Pirmojo Alytaus priemiesčiu. 1897 m. Rusijos imperijoje vykdyto gyventojų surašymo duomenimis, Pirmajame Alytuje gyveno 1435 žmonės, Antrajame Alytuje – 2010.
Dėl savo strateginės padėties XIX a. pab. carinės valdžios sprendimu Alytus paverstas trečios klasės pasienio tvirtove. Abiejose Nemuno pusėse pastatytos 3 kareivinės. Kairiajame Nemuno krante pastatyti 4 fortai ir 2 baterijos. Nutiesti plentai, geležinkelis, per Nemuną pastatyti 3 tiltai. Visos šios statybos buvo naudingos ir miestui: išaugo gyventojų skaičius, plėtėsi prekyba, gyvenamųjų namų statyba. Pradėjo kurtis pirmosios nedidelės pramonės įmonės.
