Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Radijo stoties „FM99“ eteryje – nauja laida „Gyvas miestas“. Kiekvieną trečiadienį kalbame apie tai, kas vyksta miestuose, gyvenvietėse, mūsų gyvenamosiose erdvėse. Čia ir architektūros aktualijos iš Lietuvos bei pasaulio.
„Gyvas miestas“ „FM99“ eteryje trečiadieniais po 14 valandos.
Šioje laidoje apie renovaciją ir jos tempus Lietuvoje bendravome kartu su LR Aplinkos viceministre Daiva Matoniene bei miestiečiais. Ar žmonės nusiteikę atnaujinti savo namų fasadus ir, kaip teigė viceministrė, sumažinti ne tik išlaidas šildymo sezono metu, bet ir prisidėti prie ekologinės situacijos gerinimo?
„Gyvame mieste“ šįkart diskutavome apie vieną aktualiausių architektūrinių reiškinių šiandieninėje Lietuvoje – daugiabučių renovaciją. Jau seniai girdime kalbas apie augantį projektų skaičių, tačiau lieka neaišku, koks yra realus jau renovuotų ir šiuo metu renovuojamų namų skaičius. Kaip žmonės reaguoja į atnaujinimo darbus, ar noriai tobulina savo gyvenamuosius pastatus? Išklausėme LR aplinkos viceministrės Daivos Matonienės profesionalios nuomonės, taip pat ir komentarų iš praeivių lūpų.
Žmonės įvardijo tokias teigiamas renovacijos pasekmes: mažesni mokesčiai už šildymą, kur kas šiltesnis būstas, geresnė nuotaika gyvenant neapgriuvusiame, naujos apdailos name. Tai kodėl gi ne visos bendruomenės sutinka renovuotis savo daugiabučius? Ne visi žmonės išgali susimokėti už renovacijos darbus, taip pat – senyvo amžiaus žmonės nė nenori leistis į kalbas apie pokyčius jų gyvenime. LR aplinkos viceministrė pritarė praeivių įžvalgoms ir pridėjo dar vieną ne mažiau svarbų argumentą – gerėja ekologinė situacija, nes senos statybos namuose kuras naudojamas veltui, mat šiluma dėl kiaurų sienų ir langų ilgai neišsilaiko.
Renovacijų projektai vykdomi ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Mūsų šalyje lyderė renovuotų namų skaičiumi – Ignalina. Nuo jos ne ką teatsilieka Alytus – mieste šiuo metu pasirašytos net 23 sutartys. Akivaizdu, kad procesas pamažu įsibėgėja, o dėl to dėkoti galima miestų savivaldybėms, kurios nepasivargino bendrauti su pačiais žmonėmis ir atskleisti jiems renovacijos naudą. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 38 tūkstančiai namų, kuriuos jau reikėtų renovuoti – tai jau ištisas dešimtmečio planas. Per pastaruosius metus mūsų šalyje jau įgyvendinta daugiau nei 2 tūkstančiai tokių projektų, dar virš 600 sutarčių pasirašyta šiuo metu. Tačiau visas dėmesys skiriamas kokybei, o ne darbų atlikimo spartumui.
Žmonės, gyvenantys renovuotame name, pastebi, jog už šildymą moka kone perpus mažiau nei senos statybos namų gyventojai. Negana to, visiškai skiriasi šių žmonių psichologinė būsena – visiems gera žinoti, kad gyvena dailiame būste. Apskaičiuota, jog renovacijos darbai atsiperka maždaug per 13 metų – priklauso nuo to, kiek lėšų žmonės gali skirti per tam tikrą laikotarpį.
Turbūt daugeliui kyla klausimas – o kiek gi kompensuojama renovacija? Parama iki šių metų pabaigos siekia netgi 40%, o už likusius 60% galima gauti neterminuotą paskolą. Taip pat galima atnaujinti ir privačius namus – tik tokiu atveju kompensacijos bus mažesnės. Taigi, ką reikia daryti bendruomenei, nusprendusiai renovuoti namą? Visų pirma – parengti investicinį planą, jį pristatyti, pateikti alternatyvas. Išsirinkus optimaliausią variantą skiriamas administratorius, organizuojamas pirkimas ir galiausiai – vykdomi darbai.
Pakalbėjus su šiuo metu renovuojamo namo gyventoja paaiškėjo, jog aplinkos viceministrės žodžiai nebuvo vien tušti plepalai – kiekvienas namo gyventojas realiai apčiuopia tokio projekto naudą. Renovacijos teikiama nauda – akivaizdi, belieka išdrįsti atnaujinti savo gyvenamąsias erdves.
Klausykite laidos. Laida „FM99“ eteryje transliuojama trečiadienį po 14 valandos, kartojama ketvirtadienį vakare bei savaitgalį.
Išsakykite savo pastebėjimus ir nuomonę: [email protected]
Aplankykite „Gyvas miestas“ Facebook
