Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Šiandien į Nemuną ties Varviškės kaimu buvo išpiltas biologinis preparatas „VectoBac 12AS“ kraujasiurbių upinių mašalų lervutėms naikinti.
„Džiaugiuosi, kad sulaukę neigiamų atsakymų nenuleidome rankų ir po šešerių metų intensyvių prašymų ir atkaklaus argumentavimo dėl problemos mąsto, 2016 m. programa buvo atnaujinta”
Procesą stebėjo Aplinkos projektų valdymo agentūros ir Gamtos tyrimų centro atstovai, Druskininkų savivaldybės administracijos specialistai.
Pasak Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko, sistemingas upinių mašalų naikinimas duoda pastebimus rezultatus – tyrimai rodo, kad šiuo metu yra pasiekti 2009 m. – 2010 m. rezultatai., t.y. mašalų ženkliai sumažėjo. Mokslininkai jau nuo balandžio stebėjo upinių mašalų lervų išsivystymą Nemuno upėje – jų pastebėjimais, mašalų lervų tankis ant vandens augalų nėra didelis – t.y. daugiau kaip 2 kartus mažesnis nei pernai metais ir daugiau kaip 15 kartų mažesnis nei 2016 m., kai buvo atnaujintas kraujasiurbių upinių mašalų gausumo reguliavimas.
Šiais metais biologiniam preparatui „VectoBac 12AS“ pirkti iš valstybės biudžeto skirta 52,5 tūkst. eurų. Penkios pietų Lietuvos savivaldybės – Druskininkų, Varėnos, Lazdijų ir Alytaus miesto bei rajono – skyrė po 4,54 tūkst. eurų. Preparato išpylimo darbus organizavo Druskininkų savivaldybė.
Šiais metais preparatas į Nemuną bus pilamas vieną kartą, po jo panaudojimo mokslininkai kaip ir kasmet atliks tyrimus ir stebės upinių mašalų populiacijos rodiklius. Birželio mėnesį suaktyvėjantys upiniai mašalai – visą Pietų Lietuvos regioną kamuojanti problema.
Primename, kad 1999 metais Vyriausybė patvirtino upinių mašalų reguliavimo programą, tačiau 2010-aisiais, panaikinus apskritis, buvo nutrauktas ir programos finansavimas. Nuo to laiko Druskininkų savivaldybės Taryba kiekvienais metais po keletą kartų kreipdavosi į Vyriausybę, Aplinkos ir Finansų ministerijas.
2015 metų pabaigoje LR Seimui priėmus Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pataisas, buvo sudaryta galimybė skirti finansavimą kraujasiurbių upinių mašalų populiacijos pokyčių stebėjimams ir populiacijos reguliavimo priemonėms.
