Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox In memoriam
Algirdas Mainelis (1950–2015)
Liepos 10 dieną mirė architektas, aktyvus visuomenės dalyvis, Alytaus pilietinio judėjimo narys Algirdas Mainelis.
A.Mainelis gimė Rokiškyje 1950 m., gyveno ir mokėsi Trakuose, vidurinę mokyklą baigė Širvintose 1968 m. 1974 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą ir nuo tada gyveno Alytuje. 1978–1980 m. dirbo Alytaus miesto vyriausiuoju dailininku, 1991–1993 m. – vyriausiuoju architektu. Vadovavo projektavimo įmonei „Kaliforma“.
A.Mainelis yra daugelio architektūrinių projektų bendraautoris tiek Alytuje, tiek kituose miestuose. Bet ypač ženklus ir išskirtinis jo indėlis į profesionaliosios skulptūros atsiradimą Alytuje. Daugelio jų bendraautoriumi ir pats buvo – dar ir šiandien miestą puošia skulptūros „Vandenų žvėris su liūto kojomis“ (skulptorius Lionginas Virbickas; 1981 m.), „Patrimpas“ (skulptorius Jonas Meškelevičius; 1994 m.), „Žiedas“ (skulptorius Kazimieras Teodoras Valaitis; 1982 m.), „Sniego paukštė“ (skulptorius Aloyzas Smilingis; 1990 m.), „Laisvės angelas“ (rekonstrukcijos skulptorius J.Meškelevičius; 1991 m.), „Lelijos žiedas“ (skulptorius Vladas Kančiauskas; 1981 m.). Iki pat gyvenimo pabaigos jis nuoširdžiai rūpinosi, kad apskritai visoms Alytaus skulptūroms būtų skiriama derama priežiūra.
Nepamirštamas ir Algirdo bendradarbiavimas su Alytaus kultūros ir meno taryba – prasidėjęs skulptūrų klausimu, jis išsivystė iki bendrapilietinio bendradarbiavimo, sutelkusio išsiskaidžiusią miesto kultūrinę bendruomenę: kultūros darbuotojus, menininkus ir architektus, bendriems tikslams. Išskirtinėmis jo pastangomis buvo suburti žmonės, įtikintas autorius ir paakinta valdžia, kad išmetimui jau paaukota sutrūnijusio karkaso skulptūra „Lelijos žiedas“ šalia naujai statomo nūnai jau Baltosios rožės tilto atgimtų naujam gyvenimui, – esu įsitikinęs, jog sveiko humoro nestokojantis Algirdas ir tokias gėlių kaimynystes įvertintų šmaikščiu sąmoju.
Išskirtiniu pilietinio nesitaikstymo su savavaldžiavimu ir neatsakinga valdžios demonstruojama retorika pavyzdžiu tapo beprecedentis pasipriešinimas Dailės mokyklos pastato privatizavimui 2013 m. pabaigoje. Algirdas užėmė drąsią poziciją šio pasipriešinimo smaigalyje, ir tai didžiąja dalimi lėmė pilietinės pozicijos triumfą šiame mieste. Būtent jis buvo tas generatorius, kuris sakė, kad nereikia sustoti ties vienu skauduliu, bet reikia kelti visas problemas iš karto, nes jų šaknys bendros. Taip 2014 m. pavasarį gimė Alytaus pilietinio judėjimo branduolys.
Ir toliau Algirdas neapsiribojo profesine architektūrine-kultūrine veikla, aktyviai dalyvavo ir pilietinėje-politinėje veikloje – buvo aktyvus „Alytaus piliečių“ rinkimų sąrašo žmonių pagalbininkas, pašnekovas, draugas. Ir net Alytumi neapsiribojo – jo buvo pilna visur: ir susitikimuose Panevėžyje, ir Vilniuje, ir Troškūnuose… Viskas jam buvo įdomu. Net ir paskutinis jo įrašas feisbuke apie tai, kaip Papua Naujosios Gvinėjos gyventojai suvalgė savo politikus… Visą save atidavė. O žmonės pabudo ir, rodos, pradeda keltis. Ačiū tau, Algirdai…
…ir sudie, mielas drauge!
Alytaus pilietinio judėjimo,
Alytaus kultūros ir meno tarybos
ir Alytaus dailės mokyklos vardu –
Redas Diržys
Atsisveikinimas su velioniu liepoos 11 d. 10–22 val. „Skausmo užuovėjoje“. Urna išnešama sekmadienį 12 val. Laidotuvės Kairėnų kapinėse Vilniuje. (Prašoma nenešti vainikų ir gėlių krepšelių.)
