Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Rss 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Alytuje lankėsi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Vizito tikslas – susitikti su Alytaus mieste veikiančių profesinių sąjungų lyderiais (su tų profesinių sąjungų kurios priklauso konfederacijai) tam, kad išklausyti vietinius profsąjungiečius.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė lankėsi radijo stoties FM99 studijoje su kuria kalbėjomės apie darbo rinką ir profesinių sąjungų veiklą.
Vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių Lietuvoje pernai augo 12,6 proc. iki 2 tūkst. eurų, o atskaičius mokesčius – 11,4 proc. iki 1,25 tūkst. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra. „Darbo užmokesčio padidėjimui 2023 metais įtakos turėjo padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, padidinta minimalioji mėnesinė alga, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys“, – pranešime teigė agentūra.
Kaip sako Inga Ruginienė kiekvienais metais girdimi nuogąstavimai, kad per sparčiai didėja minimalus atlyginimas. „Verslininkai kartoja, kad viskas žlugs ir sustos, tačiau tai neįvyksta. Mes prognozuojame, kad kitais metais sparčiai didės mėnesinis minimalus atlyginimas. Mes spausime politikus, kad tai įvyktų. Statistika rodo, kad daugiau negu 60 procentų darbuotojų uždirba tik iki vieno vidutinio darbo užmokesčio. Darbdaviai bijo, kad jie bus priversti kelti ir kitus atlyginimus”, – sako I. Ruginienė.
Viešajame sektoriuje vidutinės algos iki mokesčių siekė 2,1 tūkst. eurų ir buvo 13,1 proc. didesnės, privačiame – 1,97 tūkst. eurų, arba 12,4 proc. didesnės, po mokesčių – atitinkamai augo 12 proc. iki 1,3 tūkst. eurų ir 11,2 proc. iki 1,23 tūkst. eurų. Vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių įstaigose ir organizacijose augo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, daugiausiai – administracinėje ir aptarnavimo veikloje (22,7 proc.), mažiausiai – nekilnojamojo turto operacijų veikloje (5 proc.). Realiojo darbo užmokesčio indeksas 2023 metais siekė 102,1 proc.: viešajame sektoriuje – 102,7 proc., privačiajame – 101,9 proc.
Lietuvos darbo rinka pasižymi regioniniais skirtumais. Didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Vilnius, Kaunas ir Klaipėda, nedarbo lygis yra žemas, o darbo pasiūla gausi. Tuo tarpu regionuose nedarbo lygis yra aukštesnis, o darbo pasiūla mažesnė. Dėl geresnių darbo ir pragyvenimo sąlygų žmonės iš regionų migruoja į didžiuosius miestus. Tai lemia darbdavių trūkumą regionuose ir dar labiau pablogina darbo rinkos situaciją.
Anot Ingos Ruginienės, regionuose taip pat turi būti dideli atlyginimai: „mes neturime būti pigi šalis. Neturime kurti naratyvo, kad didmiesčiuose turi būti vieni atlyginimai, o už tą patį darbą regione – mažesni. Regione pragyvenimo kaina jau tokia maža lyginant su Vilniumi. Mes turime įdėti daug energijos, kad žmonės regionuose turėtų darbą, viešąsias paslaugas, gerą atlyginimą ir galėtų įleisti šaknis mažesniuose miestuose”.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje galioja šie minimalūs atlyginimai:
- Minimali mėnesinė alga (MMA): 924 eurai
- Minimalus valandinis atlygis (MVA): 5,65 euro
Tai reiškia, kad darbdavys negali mokėti darbuotojui mažiau už šias sumas už atliktą darbą per mėnesį ar per valandą.
„Kalbant apie MMA noriu būti pozityvi. Tikiu, kad politikai ir verslininkai supras, jog investicija į žmogų atsiperka. Atlyginimai turi augti. Ir augti ženkliai. Nuo kitų metų galime turėti 1070 eurų minimalų atlyginimą”, – sako Inga Ruginienė.
