Klausyti gyvai

24:00 - 06:30

Nakties garso takelis

Išvykimo krepšyje net ir cigaretės – gali praversti barteriniams mainams

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra IMG_0323-2-1920x1440.jpeg

Kaip susidėti išlikimo krepšį, kas jame būtina ir kuo skiriasi vyro ir moters išvykimo kuprinė? Kaip išgyventi įvairiose situacijose, kada lipti ant ledo jau galima, o kada tai pavojinga? Atsakymai į visus klausimus FM99 pokalbyje su Alytaus Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos II komandos budinčios pamainos vadu Martynu Valaičiu.

Saugus ledo storis

Saugus ledo storis vienam žmogui – apie 7 centimetrus. Praėjusią savaitę Alytaus Dailidžių ledas jau siekė 9 – 10 centimetrų, tačiau keliems žmonėms lipant ant ledo jis turi būti ne plonesnis nei 15 cm, o žaisti judresnius žaidimus galima tik ledui sustorėjus iki 25 cm.

Alytaus Dailidės ežerėliai jau okupuoti ledo ritulininkų veteranų, o Dzūkijos ežerai pilni nutūpusių žvejų. Tačiau Martynas sako, kad jau praktiškai nebetenka girdėti situacijų, kuomet poledinės žūklės mėgėjai neturėtų smaigų, žvejai gana neblogai pasiruošia, o į žūklę patariama važiuoti ne vienam.

Eglė Malinauskienė ir Martynas Valaitis

Kaip elgtis įlūžus

Svarbu kaip žmogus elgiasi netikėtai įlūžęs, nes paskęsti galima per vieną minutę. Žmogaus kūno temperatūra yra apie 36,5 laipsnio, tuo metu vandens po ledu 2- 4 laipsniai.

Papuolus į šaltą vandenį organizmas reaguoja žaibiškai per pirmas sekundes, žmogus pradeda nevalingai giliai kvėpuoti, sutrinka kraujotaka ir orientacija, tad labai svarbu iškart nusiraminti ir suprasti, kas vyksta, aiškina gelbėtojas. 

Tuomet reikia bandyti išsiropšti iš tos pusės, iš kur ir atėjote, nes ten ledas jau patikrintas. Tai reikia daryti greitai, kol rankos ir kojos dar veikia, jos nebeklausys po 5-7 minučių buvimo šaltame vandenyje. Išlipant labai praverstų ledo smaigai, raktai, ar galbūt peilis, visa tai turėtų būti šalia krūtinės, kur galima pasiekti, o ne giliai kelnių kišenėje.

Tačiau vaikai nebūna pasiruošę tokioms situacijoms. Žurnalistai Liudas Ramanauskas ir Eglė Malinauskienė prisimena savo vaikystės nuotykius, kuomet tėvams nežinant lėkdavo ant Nemuno ar šokinėdavo lytimis, teko ir įlūžti. 

Svarbu vaikus išmokyti pažinti ledo spalvas – stiprus ledas, kuris gali atlaikyti, turi melsvą arba žalsvą atspalvį. Jeigu ledas yra netvirtas, jis bus matinės baltos ar gelsvos spalvos. Reikia įvertinti ir kiek dienų prieš tai buvo minusinė temperatūra.

Išvykimo krepšys

Į „FM99“ Martynas Valaitis atėjo su kuprine – išvykimo ar gelbėjimosi krepšiu. Jis reikalingas nutikus ekstremaliai situacijai, stichinei nelaimei ar karo pavojui, jeigu tektų palikti namus, arba atvirkščiai, likti namuose. Tuomet pirmos 3 paros yra kritinės ir pačios svarbiausios išgyvenimui. Po tų 3 parų tikimasi, kad ateis pagalba arba situacija gali pasikeisti.

Išvykimo krepšyje – būtiniausi daiktai pradedant nuo drabužių ir baigiant pinigais. Martynas atsinešė moters krepšį – vyro ir moters krepšio sudėtis šiek tiek skiriasi. Svarbus ir svoris.  Atsineštasis krepšys sveria 12 su puse kilogramo, tačiau jis ne visiškai sukomplektuotas – jame trūksta kelių litrų vandens, kurio turėtų būti 4 litrai parai. Dar pridėjus batus, drabužius svoris artėtų link 20 kilogramų.

Į krepšį patariama susidėti vertingus papuošalus, auksą, kurie turėtų būti sudėti skirtingose kuprinės vietose. Taip pat jame turėtų būti gimimo liudijimai, dokumentai, asmens tapatybės kortelės ir artimųjų nuotraukos. 

„Mes nežinom, gali būti taip, kad išsiskirsim kažkurį laikotarpį, bet nuotraukos galbūt padės mums paskui surasti mūsų artimus žmones.“ – aiškina Martynas.

Liudas prisimena ukrainiečio mediko istoriją,  kuris ilgą laiką išbuvo nelaisvėje ir jo dukrytės ir žmonos nuotraukos jam buvo išsigelbėjimas kalinimo sąlygomis. Tad stresinėje situacijoje artimųjų nuotraukos gali būti vienintelė paguoda ir galimybė pašalinti blogas mintis, gauti teigiamų emocijų. 

Eglė prisipažįsta, kad išvykimo krepšį namuose turi, o jame ne tik dokumentai, bet ir jų kopijos.

Pravartu turėti užrašų knygutę ir pieštuką, kuris daug geriau nei tušinukas, nes pastarasis gali pavesti minusinėje temperatūroje. Krepšyje būtinas ir vadinamasis šveicariškas peiliukas.  

Taip pat būtinas žemėlapis bent jau savo šalies, nes išsikrovus telefonui GPS telefone neveiks.

Radijo imtuvas ir cigaretės

Kuprinėje ir krepšelis su higienos reikmenimis, dantų pasta, taip pat ilgai degančios žvakės, užpilamos košės, grikiai, avižos ir panašiai. 

Dar vienas svarbi kuprinės dalis – radijo imtuvas veikiantis nuo elementų, nes tai būtų priemonė, kuri, informuotų apie situaciją, pateiktų rekomendacijas. Nors dabar visi įpratę, kad radijo ir televizijos stotys yra mobiliame telefone, tačiau dingus elektrai telefono įkrauti nebebus kuo. Dar viena išeitis pakrovėjas saulės elementų pakrovėjas, kuris gali pakrauti ir ne vienas telefoną. 

Beje, krepšyje ir cigaretės, kurios, kaip pastebi Martynas, gali praversti išsikeisti į maistą, vaistus, ar dar kažką. Nors degtinės krepšyje nėra, tačiau gelbėtojas sutinka, kad tikrai nepamaišytų, tai ir puiki dezinfekcinė priemonė, gali praversti ir barteriniams mainais.

Moterys rūpinasi labiau

Moterys labiau domisi krepšiu, iš patirties dalijasi Martynas. 

„Jos kažkaip kitaip, jos labiau rūpinasi šitais visais dalykais. Labai tikiuosi, kad vyrai taip pat pagal pagalvoja apie tai, kai prasidėjo Ukrainos įvykiai, galima buvo pamatyti, kiek daug mašinų vyko į degalinę užsipilti kuro. Tai visgi neatsitiko Ukrainoje per vieną parą, žmonės turėjo ruoštis“, – konkretų pavyzdį prisimena Martynas.

Automobilio kuro bakas neturėtų būti tuščias, kuro reikia laikyti bent pusę bako, kad degalinėje negaišti brangaus laiko, nes prasidėjus neramumams vyks daug žmonių ir tikrai stos piltis kurą – tai Ukrainos pamokos, primena gelbėtojas. 

Kitas dalykas, kuo reikia pasirūpinti, tai užimtumas vaikams. 

„Iš tiesų vaikams reikėtų pagalvoti apie knygutes, galbūt minkšti kažkokie tai jų mėgstami žaislai. Kad atitrauktų mintis, kad turėtum ką šnekėti, kad turėtum, ką papasakoti ir panašiai.“ – kalba M. Valaitis

Išvykimo krepšyje sudėti daiktai supakuoti į krepšelius, net ir tualetinis popierius tam, kad nesušlaptų. Kiti daiktai savaime suprantami – konservai, papildoma apranga, praverstų termo rūbai.

Kuprinė svarbu, kad būtų didelė ir patogi, tačiau nėra pagrindinis dalykas.

„Žmogus jeigu nori išgyventi, tai susidės ir į polietileninį maišelį“, – sako gelbėtojas.

Svarbu daiktus paskirstyti ir nesudėti visko į vieną kuprinę, kad praradus vieną liktų kita, vandenį geriau turėti mažesnėmis talpomis, taip ir svoris geriau paskirstomas.

Apsaugos statiniai 

Martynas primena, kad svarbu žinoti kur artimiausias kolektyvinės apsaugos statinys bei priedanga. Šiuos pastatus galima susirasti tinklapyje lt72.lt. Lt – čia yra visos Lietuvos žemėlapis, kuriame yra sužymėti statiniai, kurie gali būti priedanga ir kolektyvinės apsaugos statiniai. 

Priedanga yra laikina apsauga nuo oro pavojaus, artilerijos ir panašiai. Kolektyvinės apsaugos statiniuose galima būti kurį laiką, ten gali būti suteikiama laikina pastogė, maitinimas. Tas pats statinys gali būti ir priedanga, ir kolektyvinės apsaugos statinys. 

Stresinėms situacijoms reikia pasiruošti

Kiekvienai stresinei situacijai reikia būti pasiruošus viduje, reikia pasakoti vaikams, šeimoje kalbėtis, o lt72.lt tinklapyje, yra ir šeimos planas, aiškina M.Valaitis.

Martynas Valaitis

„Labai svarbu apsitarti šeimoje, kas už ką atsakingas, kas ką darys, kas kokioje vietoje, už ką bus atsakingas“, – aiškina specialistas.

Jis keliauja ir po mokyklas, aiškindamas, rodydamas išvykimo krepšį. 

„Tikrai nemažai mokyklų teko aplankyti, paskutinė, kurioje aš buvau, tai buvo Dainavos mokykla. Tikrai vaikai buvo labai imlūs ir su pavaduotoja sutarėm, kad dar kartą pas juos atvyksiu“, – anot Martyno, vaikai labai žingeidūs.

Paklaustas, ar pats namuose turi tokį krepšį, Martynas Valaitis prisipažino, kad sukrauto neturi, tačiau visus daiktus turi ir žino kur jie yra, tad labai greitai galėtų susidėti būtiniausius dalykus.

Beje, tokio išvykimo krepšio gali prireikti nebūtinai karo atveju, primena pašnekovai –  potvyniai, audros, lūžtantys medžiai, gaisras, daug įvairių situacijų gali nutikti, kurioms pasiruošti reikia mokytis ir mokyti vaikus nuo pačių mažiausiųjų.

Klausykite plačiau žurnalistų Eglės Malinauskienės ir Liudo Ramanausko pokalbį su Alytaus Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovu Martynu Valaičiu.

Kitos naujienos

Alytuje vyksta mažasis kino ir kultūros festivalis „Scanoramos vasara“. Šiais metais kino stovykl...

Nuo Liepos 1 dienos prie Kauno kolegijos prijungta Alytaus kolegija.

Lietuvos gyventojai savo vaikui ar kitam mokyklą baigiančiam giminaičiui rekomenduotų pasirinkti ...

Naujai išrinktas europarlamentaras Aurelijus Veryga dirbs Europos konservatorių ir reformuotojų f...