Klausyti gyvai

24:00 - 06:30

Nakties garso takelis

Kai kurios savivaldybės į ūkį ir administravimą investuoja tris kartus daugiau nei į vaikų išsilavinimą

Daugiau kaip pusėje savivaldybių bent 20 proc. mokinių nepasiekia patenkinamo matematikos lygio, net mažiau nei trečdalyje savivaldybių visi mokiniai pasiekia patenkinamą lietuvių kalbos lygį, parodė Švietimo ir mokslo ministerijos atlikta analizė,  Vyriausybėje pristatyta savivaldybių merams.

Kaip matyti Švietimo kokybės žemėlapyje, pagal mokinių matematikos pasiekimus labiausiai atsilieka Švenčionių, Ignalinos, Visagino, Elektrėnų, Akmenės ir Birštono savivaldybės. Lietuvių kalbos pasiekimai prasčiausi Druskininkų, Šalčininkų, Švenčionių, Ignalinos, Visagino, Rokiškio savivaldybėse.

Net 27 savivaldybėse vidutinis mokinių skaičius 5-8 klasėse neperkopia 15. „Reikėtų sau atsakyti, į ką mes investuojame – į ūkį ir administravimą ar į ugdymo kokybę. Negalim nematyti to, kad kai kurios savivaldybės į ūkį ir administravimą investuoja tris kartus daugiau nei į vaikų išsilavinimą“, – atkreipė dėmesį švietimo ir mokslo ministrė.

Pasak J. Petrauskienės, reikalingos bendros pastangos su savivaldybėmis, kad skirtumai savivaldybėse būtų maže sni.Kaip parodė ŠMM apibendrinti duomenys, kaimo vaikams pavyti Vilniaus vidurkį prireiktų 2 papildomų mokslo metų.

Net vienas ketvirtadalis mokinių nepasiekia bazinio lygmens matematinio, gamtamokslio ugdymo ir skaitymo gebėjimų srityse. Lietuvoje pasiekimų skirtumai – vieni didžiausių  iš visų 72 ekonominio bendradarbiavimo bendrijos narių, Lietuva yra nutolusi 55 vietoje ir stipriai atsilieka nuo vidurkio.

Net vienas ketvirtadalis mokinių nepasiekia bazinio lygmens matematinio, gamtamokslio ugdymo ir skaitymo gebėjimų srityse.

Kaip po ministrės pasisakymo sakė Alytaus meras, ne paslaptis, kad švietimo srityje Lietuvoje prastai, bet kad taip – merai nesitikėjo.

Kas trečias (31 proc.) mokinys mokykloje jaučiasi vienišas, kas trečias (31 proc.) – nepritampa, dar daugiau (34 proc.) teigia, kad mokykloje jaučiasi nejaukiai, ne savo vietoje. Kaip parodė trečiadienį Vyriausybėje Lietuvos merams pristatytas Švietimo kokybės žemėlapi s, Lietuvos mokinių savijauta – ypač prasta, pagal tai, kaip jaučiasi, mūsų vaikai užima 5 vietą nuo galo iš visų EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) šalių.

„Situacija tikrai yra liūdna. Manau, tai ir mokyklos, ir visos mūsų visuomenės problema“, – sakė švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė, akcentuodama, kad emocinis klimatas, kokį mes kuriame namuose, savo aplinkoje, atsispindi mokykloje.

Kaip pabrėžė ministrė, mokyklos bendruomenė – tai ne tik mokytojai, bet ir mokyklų vadovai, tėvai, vaikai. „Jeigu tėvai negerbia mokytojų ir tai mato vaikai, jeigu vadovai negerbia mokytojų, mokytojai – vaikų ir atvirkščiai, visa tai išvirsta į visos bendruomenės iššūkį ir problemą. Turime visi atsakingai elgtis ir suteikti visą reikiamą pagalbą mokyklai, kad tai keistųsi“, – sakė J. Petrauskienė.

Pasak ministrės, tam pasitarnaus pateiktos Švietimo įstatymo pataisos, prevencinės programos, nevyriausybinių organizacijų , kaip „Vaikų linija“ veikla. „Mes turime investuoti, kad mokytojų pasirengimas mokyklose spręsti konfliktines situacijas stiprėtų“, – pridūrė ministrė.

Kitos naujienos

„Pilietiškumo dėlionėje“ pokalbis su Giedriumi Sakalausku. 

Šį sekmadienį (gruodžio 11 d.) Makniūnuose nuo 10 iki 13 val. vyks Kalėdinis Makniūnų bagažinių t...

Gruodžio 2 dieną Alytaus pataisos namuose 49 m. kinologas specialistas sumušė kitos kinologės 7 mėnesių t...

Lietuvos profesionalai standartinių šokių šokėjai Vaidotas Lacitis ir Veronika Golodneva Lacitien...