Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Mes gyvename kitame pasaulyje, nei gyvena rusų ir baltarusių žurnalistai, kurie dabar gyvena ir dirba Lietuvoje, Latvijoje ir kitose Pasaulio šalyse. Tai kalba ne apie žodžio laisvę, o apie moralinį pasirinkimą – yra žudikai ir yra aukos . Kokia pasirinkimo kaina – apie tai pokalbis su Šarūnu Černiausku, tiriamosios žurnalistikos centro “Siena” įkūrėju, ir Dainiumi Radzevičiumi, Lietuvos žurnalistų sąjungos prezidentu.
Anot Š.Černiausko, dalis rusų ir baltarusių žurnalistų supranta, kad Ukraina šiame kare yra auka, o Rusija – agresorė ir teroristinė valstybė:
„Na, bent jau tie kolegos, su kuriais mes bendradarbiaujam, dirbam, jie abejonių neturi. Ir tie žmonės, nepaisant to, kad paprastai tariant jie yra praradę tėvynę, negali grįžti namo neapibrėžtam laikui, jie toliau dirba, stengiasi parodyti kas iš tikrųjų vyksta ir jie toliau rizikuoja – jie toliau atskleidžia tiek rusijos, tiek baltarusijos režimų nusikaltimus, jie tikrai intensyviai dirba, kad toliau atskleistų ir karo nusikaltimus. Ir tie žmonės iš tikrųjų yra verti didžiausios pagarbos.“, – kalbėjo tiriamosios žurnalistikos centro “Siena” įkūrėjas. Tačiau nemaža dalis žurnalistų iš Rusijos ir Baltarusijos dar nėra pasirinkę pusės.
Nors daug žurnalistų iš Rusijos ir Baltarusijos yra pabėgę, šie režimai vis tiek naudoja režimą palaikančius žurnalistus dezinformacijai skleisti: šeštadienį Lietuvos kariuomenė paskelbė, kad lapkritį fiksuoti 335 unikalūs atvejai, turintys neigiamos informacinės veiklos bruožų. Anot kariuomenės, spalį fiksuoti 399 tokie atvejai. Didžiausio priešiškos informacijos spaudimo lapkričio ir spalio mėnesiais sulaukė gynybos sektorius. Rusijos karo Ukrainoje kontekste Kremliaus režimo valdomoje žiniasklaidoje lapkritį skleisti melagingi naratyvai apie NATO kaip grėsmę pasauliniam saugumui, kurtas nedemokratiško aljanso įvaizdis, kuris iš karo Ukrainoje siekia finansinės naudos.
D.Radzevičiaus nuomone, rusų ir baltarusių žurnalistai, kurie dabar gyvena ir dirba Europoje pusės nepasirenka dėl kultūrinės, šeimyninės padėties bei asmeninių įsitikinimų.
„Aš manau, kad didžiąją dalimi tai nulemta žmogaus šeimos, kultūrinės, darbinės aplinkos. Jeigu taip atvirai kalbant, yra žmonių, kurie tiesiog turi vidinius įsitikinimus ir pasaulėžiūra, kuri gerokai skiriasi nuo, pavyzdžiui, daugumos Lietuvos žmonių. Rusijoje tikrai didelė dalis žmonių žurnalistų tarpe, kurie mano, jog pasaulį valdo kelios didžiosios valstybės: Rusija, JAV ir Kinija. Toks pasaulio matymas yra paremtas manymu, kad pasaulio likimas gali būti nulemtas kelių galingų žaidėjų, mes tokias imperialistines mintis kartais išgirstame ir iš pabėgusių žurnalistų.“ – kalbėjo D.Radzevičius.
Vis dėlto kiekvienos žiniasklaidos priemonės patikimumo matas ir matavimo vienetas yra turinys, sako Š.Černiauskas: „Geriausias būdas yra tiesiog stebėti turinį, skaityti, žiūrėti, klausyti ir savo galva pasirinkt ar žiniasklaidos priemonė yra patikima, ar ne“.
Diskusijas apie Rusijos nepriklausomą žiniasklaidą pakurstė nepriklausomo Rusijos televizijos kanalo „TV Rain“ („Dožd“, „Lietus“) licencijos panaikinimas Latvijoje. Transliavimo licencija panaikinta dėl daugybės pažeidimų. Sprendimą sekė įvairios akcijos viešojoje erdvėje nuo vadovų ašarų iki aiškinimų, koks tai laimėjimas Putinui.
Anot pašnekovo, komunikacinių klaidų netrūko, tačiau sprendimas yra „baisus“ ir pakenks padorių ir gerų žurnalistų iš Rusijos ir Baltarusijos saugumo jausmui, tačiau toks sprendimas suprantamas.
„Įsivaizduokit taip padaro opozicinis Rusijos kanalas, jam yra pagrūmojama pirštu, sakoma nedarykite to ir viskas baigiasi“, – tai būtų Pandoros skrynios atvėrimas, aiškina žurnalistas, nes precedentas gali būti panaudotas bandymams legaliai sugrįžti į Europos Sąjungos kanalus.
„Dožd“ teigia, kad jų auditorija Rusijoje yra 13,5 milijono prenumeratorių. Tačiau jie dirba Latvijoje, Europos Sąjungos valstybėje, kurios įstatymai jiems galioja, ko Rusijos žurnalistai ne visada nori pripažinti.
Tarp patikimų rusiškų ir baltarusiškų šaltinių Š.Černiauskas mini Meduza, Belsat televizija ir keletą kitų.
Europos žiniasklaidos laisvės aktas
Europos Komisija dabar siūlo taisykles, siekdama, kad jos užtikrintų ir žiniasklaidos nepriklausomumą ir nuomonių įvairovę.
„Kiekvienas žingsnis, kuris stiprina žiniasklaidos laisvę ir nepriklausomumą, yra sveikintinas, tačiau vien to neužtenka“, – sako „Sienos“ įkūrėjas, nes žmonės „kitoje pusėje“ turi nepalyginamai didesnius resursus persekioti žurnalistus.
Daugiau apie iš Rusijos ir Baltarusijos pabėgusius žurnalistus bei Rusijos skleidžiamą propagandą ir dezinformaciją klausykite FM99 pokalbyje su Šarūnu Černiausku, tiriamosios žurnalistikos centro “Siena” įkūrėju, ir Dainiumi Radzevičiumi, Lietuvos žurnalistų sąjungos prezidentu.
Rusijos propaganda ir dezinformacija išlieka oportunistinė, sako analizę Lietuvoje atlikusios nevyriausybinės organizacijos „Pilietinio atsparumo iniciatyva“ atstovas. „Technologijos per daug nesikeičia, Rusijos propaganda visada išlieka oportunistinė, jie sugeba pakankamai neblogai prisitaikyti, naratyvų atrinkimas naudojamas paleidžiant jų krūvą ir žiūrint, kas labiausiai prilips“, – sako Lukas Andriukaitis. Jis drauge su kolegomis iš „Detector Media“ bei „Kosciuszko Institute“ nuo šio sausio iki rugpjūčio analizavo Rusijos internete skleidžiamą propagandą Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje.
Trijų šalių nevyriausybininkai analizėje pateikė įvairių rekomendacijų valdžios sektoriui, kitoms nevyriausybinėms organizacijoms, žiniasklaidai ir visuomenei. „Pagrindiniai dalykai, ką rekomenduotume, tai ieškoti savitarpio bendradarbiavimo būdų tarp įvairių sektorių: tiek NVO, tiek valstybės, rasti, kas apsiimtų koordinavimą, sukurti bendrą monitoringo sistemą, kad būtų galima aiškiai dalintis rezultatais“, – kalbėjo jis.
„Pilietinio atsparumo iniciatyva“ nurodo, kad Lietuvoje vieni aktyviausių propagandos skleidėjų yra Arvydas Daunys, įkūręs portalą Infa.lt, Vaidas Žemaitis Lekstutis, prorusiškas aktyvistas Laurynas Ragelskis, Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vadovė Erika Švenčionienė, jos bendražygiai Dmitrijus Glazkovas, Kazimieras Juraitis ir dar keliasdešimt kitų asmenų bei kanalų.
Tuo metu nevyriausybinės organizacijos „Debunk.org“ vadovas Viktoras Daukšas sako, kad Rusijos propaganda tampa vis absurdiškesnė. „Rusijos dezinformacija perėjo į tokio lygio nesąmones: nuo kovinių odų ar paukščių, jog jie numuša lėktuvus, iki visiško absurdo“, – pasak jo, Kremlius pernai propagandai išleido 1,5 mlrd. dolerių, o vien šių metų ketvirtį – tris kartus daugiau.
