Klausyti gyvai

08:00 - 10:40

Savaitgalio rytas

Kas yra panikos ataka ir kuo skiriasi nuo tiesiog nerimo ar baimės?

Kaip krizės veikia mūsų psichikos sveikatą ir kaip su jomis tvarkytis, kada patiriamą paniką o kada tiesiog baimę, kaip nepasiduoti panikai kasdieniniame gyvenime? Pokalbis apie tai su LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadove gydytoja psichiatre, psichoterapeute Ramune Mazaliauskiene.

Krizinių, neįprastų situacijų, o kartu ir Iššūkių mūsų psichikai pastarieji dveji metai sukėlė itin daug, – pandemija, karantinas, galiausiai karas ir karo pabėgėliai Lietuvoje. Nors negalim nei iš tolo lygintis su žmonėmis, savo akimis mačiusiais karą, bet reakcijų ir Lietuvoje buvo ir yra labai įvairių.

Išorinės nuo mūsų nepriklausančios krizės neigiamai veikia mūsų psichikos sveikatą, o nepažįstamos, nepatirtos situacijos kelia nerimą, sako gydytoja.

„Aišku, kad tai neigiamai veikia mūsų sichikos sveikatą. vienas faktorius, kad pats įvykis be galo bauginantis – karas, pandemija, tai baugina. Mes vakarų kultūroje labai linkę kontroliuoti savo gyvenimą iki smulkmenų, norim žinoti, ne tik ką veiksim vakare, bet ir po savaitės, mėnesio, ar metų tuo pačiu metu. Ir tokių įvykių atsiradimas pasako, kad yra dalykų, kurie vyksta nepriklausomai nuo tavo valios ir tai labai stipriai didina nerimą.“ – aiškina R.Mazaliauskienė.

Ramunė Mazaliauskienė

Be to, karas Ukrainoje vyksta labai arti ir žmonės jaučia tiesioginę grėsmė, sako gydytoja: „Karo pradžioje nerimo ir neigiamų emocijų lygis buvo labai stipriai padidėjęs, buvo žmonių, kurie buvo praktiškai panikos būsenoj, kai kurie puolė karštligiškai rinktis daiktus, o kai kurie sureagavo labai praktiškai, kurie, kaip mano vienas pacientas, paprašė išrašyti vaistų ilgesniam laikui“.

Kai kalbama apie visuomenės paniką tai skiriasi nuo psichiatrinio panikos apibrėžimo.

„Panikos ataka yra labai sudėtinga būsena, kritinė nerimo būsena, kuri gali pasireikšti įvairiais būdais. Svarbiausia, kad sureaguoja kūnas – tai ne tik mirties ar išprotėjimo baimė, ar šiaip stiprus nerrimas, bet būna ir kūno simptomai, gali svaigti galva, daužytis širdis, raižyti vidurius, trūkti oro, ir kiti patys įvairiausi dalykai. Ir dėl šių fizinių simtpomų žmonės dažnai keliauja į priėmimo skyrių,“ – kalba Psichiatrijos klinikos vadovė.

Susilpninti panikos būseną žmogus gali išmokti, tačiau dažniausiai tam reikia medikų pagalbos.

„Palyginčiau su rankos, kojos lūžiu arba infarktu, iš principo gali bandyti susitvarkyti, bet būsena pavojinga,“ – pavyzdį pateikia gydytoja.

Patarimai, kaip išlaikyti sveiką protą krizinėse situacijose:

  • turėti užimtumą ir veiklą kurie gelbsti ir nukreipia mintis;
  • stebėti organizmo būseną – savrbu režimas ir poilsis; 
  • turėti gerus santykius su kitais – žmones, su kuriais galėtum pasikalbėti.

Kaip nepasiduoti panikai, ir kas bus, jei panika ar ilgalaikis nerimas negydomas? Atsakymai laidoje.

Laidų ciklo „Sveikatos kultūra“ – radijo stotyje „FM99“ klausykite trečiadieniais 11:30 val., pakartojimo šeštadieniais 10:30 val.

Pasirūpink savo emocine sveikata, apsilankyk www.pagalbasau.lt

Rinkimės sveiką ir aktyvią gyvenseną!

Laidos kuriamos bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir finansuojamos Europos socialinio fondo lėšomis.

Kitos naujienos

Alytaus miesto teatre penktadienį šventiniu koncertu bus uždaromi Alytaus – Lietuvos kultūros sostinės me...

FM99 studijoje „Praeitis trap mūsų“Alytaus kolekcininkų klubo nariai Gintaras Lučinskas ir Kęstutis Tamul...

Paauglių tarpe pastaruoju metu drastiškai daugėja atvejų, kai vaikai ima svaigintis priklausomybę...