Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Eina gatve paauglės, emocingai pasakoja nuotykius draugėms ir staiga išgirsti rusiškų keiksmažodžių srautą. Matyta situacija?
Jauni žmonės, net nesuprasdami kalbos, jos gyvenime negirdėję, šią žodyno dalį įsisavinę puikiai, ką jau bekalbėti apie vyresniąją kartą.
Vienas stiprus rusiškas išsireiškimas netgi kalbininkų tam tikromis aplinkybėmis karo metu pripažintas vartotinu. Tačiau kodėl keikiamės svetima kalba?
Keiksmai – tabu
Keiksmažodžių funkcija yra emocinė, tačiau emocijas reiškiame įvairias, net ir žodžius naudojame tuos pačius, nuo skausmo „bl…“ ir pykčio „eina jis na…“ iki susižavėjimo „eina na… kaip gražu“.
Tačiau kartais keiksmažodžiai tampa tiesiog kalbos šiukšlėmis ir vartojami, kai trūksta tinkamų žodžių išsireikšti.
Keiksmažodžiai yra susiję su tuo, kas visuomenėje yra tabu, todėl lietuviški dažnai susiję su velniais ir kitokiom mitinėm būtybėm, kurių vardas galėjo prišaukti nelaimę.
Dabar tai dažnai lytiškumo temos ar įvairios kūno išskyros, apie kurias viešai kalbėti visa dar negražu. Rusiški keiksmažodžiai lietuvių kalbą užplūdo sovietmečiu, manoma kad juos atnešė kalėjimų kultūra.
Lietuviški keiksmažodžiai per švelnūs?
Sako, kad lietuviški keiksmažodžiai, lyginant su slaviškais, skamba labai švelniai ir neišreiškia stiprių emocijų, kurios užplūsta, kai tie žodžiai vartojami. Tačiau paieškokime spalvų ir stiprių emocijų išraiškos lietuviškai, o gal ir dzūkiškai ar žemaitiškai!
Keikimės lietuviškai!
