Keletą metų iš eilės mažėjęs žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius pernai išaugo 30 proc. (papildyta Alytaus AVPK atstovės komentaru)

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Keletą metų iš eilės mažėjęs žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius pernai išaugo 30 proc., tačiau ikipandeminio laikotarpio nepasiekė, skelbia Policijos departamentas. 

Pernai Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 160 žmonių. Palyginus su 2019 metais, kai eismas nė kiek nebuvo apribotas ir sustabdytas, taip pat su vėlesniu pandeminiu laikotarpiu, eismo įvykių, žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius mažėjo: šalies keliuose pernai žuvo apie 14 proc. mažiau žmonių nei 2019-iais. Tačiau palyginus su 2022 metais, žuvusiųjų skaičius pernai išaugo trečdaliu. 

Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys sako, kad pernai ne visi transporto priemonių vairuotojai buvo atsargūs ir atidūs kelyje, dažnai viršijo leistiną važiavimo greitį, nesutelkė dėmesio į aplinką, daug ir nedrausmingų pėsčiųjų, dėl to žuvusiųjų skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų, pernai išaugo iki 55.

Tarp pernai žuvusiųjų – 124 vyrai ir 36 moterys, iš jų – 64 automobilių ir 19 motociklų vairuotojų, 23 keleiviai, 11 dviratininkų ir 33 pėstieji. Trečdalis asmenų žuvo tamsiuoju paros metu. Žuvo 15 nepilnamečių, jauniausias jų – septynių mėnesių berniukas, automobilio keleivis. 

Dėl neblaivių transporto priemonių vairuotojų kaltės žuvo 10 asmenų (2022 metais – 15), dėl neblaivių ir neturinčių teisės vairuoti asmenų kaltės – keturi, kai tuo metu 2022-iais – devyni.

Daugiausia žuvusiųjų Vilniaus ir Kauno apskrityse – atitinkamai 34 ir 21 žmonės.

Kokia situacija Alytaus apskrityje?

Tuo tarpu kokia situacija buvo 2022 – 2023 metais Alytaus apskrities keliuose, klausėme Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės Kristinos Janulevičienės.

Pokalbį su policijos atstove klausykite mūsų tinklalaidėje.

Pražudė greitis

Anot policijos, pagrindinė eismo dalyvių žūtimi pasibaigusių nelaimių keliuose priežastis yra greitis. Trečdalis visų avarijų keliuose, kai buvo viršytas leistinas važiavimo greitis ar nebuvo pasirinktas saugus važiavimo greitis, baigėsi eismo dalyvių žūtimi.

Kitos trys pagrindinės eismo įvykių priežastys – saugaus atstumo nesilaikymas (9 proc.), pėsčiųjų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, dėl kurių įvyko eismo įvykiai ir žuvo žmonės (8 proc.), ir pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjoje ar kitų pareigų pėstiesiems nevykdymas (5 proc.).

Pernai įvyko 2 863 eismo įvykiai. Pastaruosius šešerius metus vidutiniškai įvyksta apie 2 900 įskaitinių eismo įvykių.

Artimiausią pusmetį policija pranešė surengsianti 38 tikslines policines prevencines eismo dalyvių kontrolės priemones, atidžiau stebės eismo dalyvius ir sieks išaiškinti šiurkščius ir pavojų saugiam eismui keliančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Suplanuota sustiprinta pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo, blaivumo ir greičio bei pėsčiųjų elgesio kontrolė. Prevencinės priemonės bus vykdomos valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose. 

Eismo įvykių informacinės sistemos 2024 m. sausio 15 d. duomenys: įskaitiniai eismo įvykiai (2018–2023 m.): 

Eismo įvykių informacinės sistemos 2024 m. sausio 15 d. duomenys: įskaitiniai eismo įvykiai dėl neblaivių vairuotojų kaltės (2018–2023 m.):