Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Rss 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Lietuvoje vienas po kito fiksuojami karščio rekordai, o per pastaruosius šešis dešimtmečius vidutinė oro temperatūra šalyje pakilo apie 2,5 laipsnio. Pasak Vilniaus universiteto Klimato kaitos grupės mokslininko profesoriaus Egidijaus Rimkaus, tai jau ne pavieniai reiškiniai, o ilgalaikės klimato kaitos pasekmės. Apie tai jis kalbėjo FM99 laidoje „Gyvas miestas“.
Svarbiausi akcentai:
- Per maždaug 60 metų vidutinė oro temperatūra Lietuvoje pakilo apie 2,5 laipsnio.
- Klimato kaitą daugiausia lemia žmogaus veikla ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.
- Profesorius klimato kaitą vadina nacionalinio saugumo iššūkiu dėl migracijos ir ekonominių pasekmių.
- Technologijos jau leidžia mažinti taršą, tačiau tam reikia politinių sprendimų ir visuomenės palaikymo.
Klimatas keičiasi sparčiau nei atrodo
Profesorius atkreipia dėmesį, kad temperatūros rekordai tampa vis dažnesni, tačiau dar svarbesnė yra ilgalaikė tendencija.
„Per maždaug 60 metų Lietuvoje vidutinė temperatūra pakilo apie 2,5 laipsnio. Tai labai didelis pokytis, reiškiantis, kad mes pamažu pereiname į kitą klimato zoną“, – sako E. Rimkus.
Pasak jo, karščio rekordai yra aiškus indikatorius, jog klimato sistema keičiasi, o šalčio rekordai fiksuojami vis rečiau.
Didžiausia priežastis – žmogaus veikla
Klimatologo teigimu, pagrindinė atšilimo priežastis – žmogaus ūkinė veikla, keičianti atmosferos cheminę sudėtį.
„Mes išmetame šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kurios sulaiko energiją prie Žemės paviršiaus. Tai ir lemia temperatūros augimą“, – aiškina profesorius. Jo teigimu, ateities klimatas priklausys nuo to, kokius sprendimus priims valstybės ir kiek pavyks sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
Visuomenė dar nesuvokia grėsmės masto
E. Rimkus neslepia skeptiškai vertinantis žmonijos pasiryžimą keisti savo gyvenimo būdą.
Anot jo, klimato kaita daugeliui vis dar atrodo tolima problema, nors jos pasekmės jau dabar matomos visoje Europoje – nuo rekordinių karščių iki ekstremalių reiškinių.
Klimato kaita – ne tik apie orus
Profesorius pabrėžia, kad klimato kaita yra gerokai platesnė problema nei aukštesnė oro temperatūra. „Mano nuomone, klimato kaita pirmiausia yra grėsmė nacionaliniam saugumui“, – sako jis.
Pasak mokslininko, ekstremalūs reiškiniai skatina migraciją iš regionų, kuriuose žmonės nebegali normaliai gyventi, o pasaulinės maisto tiekimo grandinės tampa vis labiau pažeidžiamos. Dėl sausrų ar nederliaus kituose pasaulio kraštuose kyla maisto kainos ir Lietuvoje.
Sprendimai yra, bet reikia valios
E. Rimkus teigia, kad technologinė pažanga jau leidžia pereiti prie švaresnės energetikos, tačiau didžiausias iššūkis – politiniai sprendimai ir visuomenės pasirengimas pokyčiams.
„Norėčiau, kad žmonės į klimato kaitos sprendimus žiūrėtų kaip į investiciją. Tai kainuoja, bet tai investicija į mūsų ateitį“, – sako profesorius. Visą pokalbį su profesoriumi Egidijumi Rimkumi galite išgirsti FM99 laidoje „Gyvas miestas“.
