Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Alytaus miesto savivaldybės posėdžių salėje vyko seminaras „Požeminio vandens monitoringas. Kokį vandenį geria alytiškiai?“. Jo metu buvo aptarta Alytaus požeminio vandens būklė ir jos pokyčiai, pateikta Alytaus miesto savivaldybės požeminio vandens monitoringo 2012–2015 m. apibendrinamoji ataskaita ir 2016–2019 m. programa.
UAB „Vilniaus hidrogeologija“ direktorius Algirdas Bendoraitis pristatė Alytaus miesto savivaldybės požeminio vandens monitoringo 2012–2015 m. apibendrinamąją ataskaitą ir 2016–2019 m. programą. Pagal Aplinkos monitoringo įstatymą savivaldos institucijos organizuoja savivaldybių monitoringą, kuris vykdomas joms priskirtose teritorijose siekiant gauti detalesnę informaciją apie savivaldybių teritorijų gamtinės aplinkos būklę ir, remiantis objektyvia informacija, planuoti ir įgyvendinti vietines aplinkosaugos priemones. A. Bendoraitis aptarė, kaip gruntinio vandens kokybė keitėsi Alytaus miesto gyvenamuosiuose rajonuose. Jo teigimu, aiškus nitratų ir sulfatų mažėjimas rodo taršos mažėjimo tendencijas.
Susitikime kalbėta ir apie Alytaus miesto vandenviečių ir nuotekų valymo įrenginių poveikį požeminiam vandeniui. UAB „Vilniaus hidrogeologija“ direktoriaus pavaduotojas dr. Marius Gregorauskas apžvelgė Alytaus miesto vandenviečių ir nuotekų valymo įrenginių poveikio požeminiam vandeniui monitoringo 2013–2015 m. apibendrinamąją ataskaitą ir 2016–2018 m. programą. Pasak direktoriaus pavaduotojo, nuotekų valymo vietose, nustojus sandėliuoti dumblą, gruntinis vanduo pamažu valosi ir tarša mažėja. Jis taip pat patikino, kad alytiškiams tiekiamas vanduo atitinka visus higienos reikalavimus. „Po vandenruošos Alytaus miestui tiekiamas geros kokybės vanduo, kuris atitinka visus reikalavimus. Šiuo metu kiekvieną dieną miestui pateikiama apie 9 tūkst. m3“, – sakė Dr. M. Gregorauskas.
Apie potencialiai užterštas Alytaus miesto teritorijas ir jų tvarkymo poreikį pasakojo UAB „Grota“ direktorius Antanas Marcinonis. Anot A. Marcinonio, iki šiol Lietuvoje aptikta (suregistruota ir inventorizuota) per 12 000 potencialių taršos židinių (Alytuje – 151, rajone – 305). „Lietuva viena pirmųjų Europoje pradėjusi registruoti taršos židinius“, – teigė UAB „Grota“ direktorius. Pateikdamas prognozines taršos židinių apimtis Lietuvoje, A. Marcinonis sakė, jog valytinas plotas Alytuje siekia apie 14 ha žemės plotą, tačiau valstybiniu ir savivaldybių lygmeniu pradėti rengti ir įgyvendinti taršos židinių tvarkymo planai.
