Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Nors perkančių e. parduotuvėse skaičius Lietuvoje kasmet auga, tačiau ne taip sparčiai, kaip vis didesnį pagreitį šalyje įgaunanti internetinio verslo plėtra. Daugiau nei pusė – 52 proc. – internetu besinaudojančių šalies gyventojų e. parduotuvėse vis dar neapsipirkinėja arba tai daro rečiau nei kartą per metus. Kodėl lietuviai mieliau renkasi tradicinius prekybos centrus?
Šalies gyventojų pirkimo įpročių tyrimo rezultatai rodo, kad didžiausią dalį – net 48 proc. – internautų, kurie vis dar nesiryžta pirkti e. parduotuvėse, nuo šio žingsnio sulaiko įprastas poreikis reikiamą prekę apžiūrėti ar pasimatuoti. „Šalia labai racionalių priežasčių, tokių kaip noras perkamą daiktą įvertinti, ar baimė įsigyti prastos kokybės ir netinkamą, tradicinės prekybos šalininkai apsipirkimą laiko ne tik tikslinga, poreikius tenkinančia veikla, bet ir būdu betarpiškai pabendrauti. Tokie žmonės paprastai būna tipiški ekstravertai. Nesinaudojantys e. parduotuvių paslaugomis, savo elgesį dažnai aiškina ir tuo, jog nori pabendrauti – liaudiškai tariant „pasižmonėti“, apsipirkti su kitais šeimos nariais ar draugais“, – teigia Lietuvos pašto rinkos tyrimų vadovė, e. prekybos ekspertė Edita Jurkienė.
Pasaulyje kasmet atliekami įvairiausi tyrimai, kuriais bandoma išsiaiškinti gyventojų pirkimo internetu įpročius. Daugelyje šalių e. prekybos privalumais išskiriami pigumas, patogumas, laiko taupymas bei platus prekių asortimentas. Šiuo atžvilgiu Lietuva irgi nėra išimtis kitų užsienio šalių kontekste.
„Tačiau, jeigu vertinsime priežastis, kodėl internetu neapsiperkama, išryškėja nacionaliniai lietuvių ypatumai. Turime stiprų norą asmeniškai įvertinti reikiamą prekę – apžiūrėti ir apčiupinėti. Gyventojams kelia nerimą ir tai, kad internetu galima įsigyti netinkamų ar neaiškios kokybės prekių“, – aiškina E. Jurkienė. Tyrimo duomenimis, didžiausią baimę internetu įsigyti prastos kokybės prekių turi 25-59 metų gyventojai. Ketvirtadalis apklaustųjų, kurie nesinaudoja e. parduotuvių paslaugomis, savo elgesį aiškina tuo, jog nenori turėti papildomų rūpesčių dėl prekės ir pinigų grąžinimo, jeigu prekė netiks.
E. Jurkienė pažymi, kad vienas svarbesnių pirkimą virtualiojoje erdvėje stabdančių veiksnių vis dar yra susijęs su nepasitikėjimu e. parduotuvėmis ar pardavėjais, kurie parduoda prekes tik internetu. „Galima daryti prielaidą, kad lietuvių pasąmonėje įsitvirtinęs mitas apie „maiše perkamą katę“ yra gajus, todėl daliai pirkėjų atrodo nepatikima atlikti išankstinį apmokėjimą nelaikant prekės rankose“, – sako Lietuvos pašto rinkos tyrimų vadovė, e. prekybos ekspertė E. Jurkienė. Virtualiomis parduotuvėmis, kaip rodo tyrimo rezultatai, nepasitikėti labiau linkusios moterys nei vyrai.
Kas šeštas internautas virtualiai neapsipirkinėja dėl to, kad parduotuvėje įsigyti prekes yra greičiau ir nereikia laukti, kol prekė bus pristatyta. 12 proc. apklausos dalyvių, renkantis tinkamiausią prekę, teigia norintys pasinaudoti konsultacijomis ir pardavėjų patarimais. Nemažai daliai respondentų svarbu, kad dėl prekės tinkamumo patartų ne tik parduotuvių specialistai, bet ir kiti šeimos nariai ar draugai.
„Akivaizdu, kad apsipirkimas tam tikrų žmonių grupei kaip savotiškas laisvalaikio praleidimo ar atsipalaidavimo būdas suteikia galimybę palaikyti ryšius su žmonėmis, su kuriais paprastai neturima laiko arba galimybių susitikti kasdienėje veikloje. Tačiau tokiais lietuvių įpročiais nereikėtų labai stebėtis, kadangi tokiose šalyse kaip Graikija, Italija, Portugalija ar Ispanija elektroninė prekyba nėra labai populiari būtent dėl žmonių kultūrinių įpročių. Šių šalių gyventojai itin vertina tiesioginį bendravimą su pašnekovu, tad virtualus apsipirkimas nesulaukia tokio didelio pasisekimo kaip Jungtinėje Karalystėje ar Skandinavijos šalyse, kur internetu apsiperka kone 9 iš 10 internetu besinaudojančių šių šalių gyventojų.
