Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Trejus metus „LitPol Link“ trasoje dirbs gamtos apsaugos specialistai. Patvirtinus „LitPol Link“ poveikio aplinkai monitoringo programą, ypatingas dėmesys bus skiriamas gyvajai gamtai. Pastabas dėl monitoringo programos galimą teikti iki liepos pradžios.
Monitoringo programą atliko Klaipėdos universiteto mokslininkai. Anot vienos iš programos rengėjų Raimondos Ilginės, „monitoringas – tai ilgalaikė tam tikrų objektų stebėsena. Pagal šią programą, ateinančius trejus metus bus stebimos specialios zonos, kur nustatyta esant vertingų gamtinių buveinių ar retų augalų rūšių”.
Vykdant monitoringo programą, ypatingas dėmesys bus skiriamas retoms roplių ir varliagyvių rūšims. Manoma, kad „LitPol Link“ linijos apsaugos zonose gali gyventi 11 varliagyvių ir šešios roplių rūšys. Monitoringo metu bus nustatomos jų radaviečių buveinių būklė, individų skaičius.
Į monitoringo programą nėra įtraukta elektromagnetinių laukų bei poveikio žmogui ir gamtai stebėsena, tačiau kaip sakė Raimonda Ilginė „Papildomai įmonė LITGRID įsipareigojo ir atliks elektromagnetinio lauko tyrimus tose trasos dalyse, kur elektros perdavimo linija eina netoli gyvenamųjų ir visuomenės paskirties patalpų. Iš viso numatyta 16 tokių stebėjimo vietų“
Statant „LitPol Link“ liniją, nemažai buvo bendrauta su vietos bedruomenėmis. Lazdijų rajono seniūnas Sigitas Arbačiauskas sako, kad didelių nusiskundimų nėra „didžioji gyventojų dalis reaguoja palankiai. Nepatenkintų gyventojų neliko. Gyventojus ir mane asmeniškai labiausiai domina, kaip elektromagnetiniai laukai veiks žmones“. Sigito Arbačiausko nuomone, itin svarbu tai, kad „šis elektros tiltas – mūsų nepriklausomybės dalis“.
Pirmieji monitoringo rezultatai bus skelbiami rudenį.
