Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Gegužės 12 d., ketvirtadienį, 16:00 val. Alytaus miesto savivaldybėje (Rotušės a. 4), I aukšte atidaroma Lietuvos architektų sąjungos parengta paroda „Medis Lietuvos architektūroje”. Architektūros tyrinėtojų kolektyvo sukurta paroda glaustai pristato medinės architektūros Lietuvoje įvairovę, nagrinėja būdingiausius ir išskirtiniausius medinės architektūros pavyzdžius. Apie parodą išsamiau pasakoja parodos kuratorė Rūta Leitanaitė. (Klausykite pokalbio)
Didžioji dalis medinės architektūros iki XX a. sukurta ir pastatyta ne profesionalų. Statybos iš medžio tradicijos buvo itin paplitusios ir šis menas bei amatas perduodamas iš kartos į kartą. Seniausios medinės architektūros (etnografinėse sodybose, kaimuose, seniausiose bažnyčiose) išraiška skirtinguose Lietuvos regionuose buvo skirtingos, tačiau, laikui bėgant, vis naujesnės statybos technologijos ir mados plito po visą valstybės teritoriją.
Anot R. Leitanaitės, Pietų Lietuvos, Alytaus krašto bei Suvalkijos regione pastatai buvo grupuojami į gyvenamuosius reprezentacinius ir ūkinius. Lietuviška sodyba pasižymi geru erdvės organizavimu. Pastatai statomi atokiau, kad neužgožtų erdvės.
Medis Lietuvos architektūroje vėl įgavo populiarumą 20 a. paskutiniame dešimtmetyje. „Šiuolaikinėje profesionalioje architektūroje medis suvokiama nebe kaip pigiausia medžiaga, o naudojamas išskirtiniam įvaizdžiui, kokybiškai aplinkai sukurti. Todėl medienos išvaizda, ilgaamžiškumas tampa svarbūs. Daug dėmesio skiriama ne tik pačios medžiagos, jos apdirbimo, bet ir statybos kokybei. Medis dažniausiai naudojamas ten, kur yra matomas – apdailai, detalėms. Ši medžiaga itin mėgstama kuriant rekreacinius pastatus” – sako R. Leitanaitė.
Pasak pašnekovės, parodoje apibūdinami bruožai, būdingi įvairių laikotarpių ir tipologijų medinės architektūros pastatams Lietuvoje, nagrinėjama, kaip medinės architektūros išraiškos kaitą lėmė kultūriniai, gamtiniai, socialiniai, technologijų evoliucijos veiksniai, pristatoma medžio reikšmė Lietuvos šiuolaikinėje architektūroje.
Laikas ir nepalankios istorinės permainos (karai, gaisrai, industrializacija) sunaikino didžiąją dalį Lietuvos medinio paveldo. XX a. antroje pusėje įsigalėjus sovietiniam režimui, buvo nutraukta istorinės atminties raida, beveik sunyko ir medinės architektūros statybos tradicijos, sumenko medinės architektūros populiarumas.
Parodoje pristatomi šie šiuolaikinės architektūros objektai: kluonas (arch. G. Nainytė), „Brolis Timber” paviljonas („Aketuri”), svečių namai „Nakcižibis” („Arches”), „Rupert” meno ir edukacijos centras Vilniuje („Ambraso architektūros biuras”), namas Utriuose („G. Natkevičius ir partneriai”), vila G („Ambraso architektūros biuras”), terasos Neries pakrantėje Vilniuje („a2sm”), advokatų kontoros interjeras („Plazma”), vilos Juodkrantėje („Erdvės norma”), vila prie Kalvių ežero („ABVP”), „Swedbank” terasa Vilniuje („Ambraso architektūros biuras”), Namas Žvėryne (rekonstrukcija) („G. Natkevičius ir partneriai”, arch. G.Natkevičius, R.Adomaitis, R.Babrauskas), Gyvenamųjų namų ir turizmo sodybų gyvenvietė Grūto km. („VAS”, arch. Kęstutis Kisielius,Vytautas Augustinavičius), Namas N. Bajoruose („ABVP”, arch. Vida Vyšniauskienė, Vilius Adomavičius), Namas „Pušies šakos” („Arches”, arch. Edgaras Neniškis, Vaida Sasnauskaitė, Rolandas Liola, Saulė Liolienė, Arūnas Liola), Namas Vilniuje („Aketuri architektai”, arch. Milda Rekevičienė, Alda Tilvikaitė, Lukas Rekevičius), Kaimo turizmo kompleksas Trakų raj. („LG projektai”, arch. Laima Tumynienė, Gintas Vieversys).
Paroda Alytaus miesto savivaldybėje (Rotušės a. 4) bus eksponuojama iki 2016 m. birželio 10 d.
