Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox FM99 laidos „Pilietiškumo dėlionė“ rengėjai nepaliko be dėmesio ir karščiausios pastarojo meto aktualijos – elektroninių cigarečių ir psichoaktyvių medžiagų paplitimo mokyklose. Laidoje dalyvavo Alytaus Putinų gimnazijos socialinė pedagogė Rimtautė Marčiulionienė ir šios gimnazijos dailės bei inžinerinių technologijų mokytojas Mantas Kazakevičius, sukūręs unikalią įrangą, atpažįstančią, kai mokykloje kažkas užsirūko, žurnalistai Vytautas Garbenčius ir Romas Sadauskas. Klausytojai išgirdo ir Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovo, klinikinės toksikologijos gydytojo dr. Roberto Badaro komentarą.
Gimnazija nesistengė slėpti problemos
Vytautas paklausė Romo, ar šis prisimena, kada surūkė pirmąją cigaretę.
„Puikiai prisimenu, man buvo 13 metų – toks amžius, kada visi viską bando, norisi paslėpti nerimą, susijaudinimą. Tai buvo ne kažkieno nuorūka, o pilna cigaretė, bet užsikosėjau ir visos nesurūkiau“, – sakė R. Sadauskas. Pats V. Garbenčius prisimena taip pat panašiame amžiuje užsidegęs nuorūką tik todėl, kad „labai knietėjo pabandyti“. Nors vėliau Vytautas taip ir nepradėjo rūkyti, o Romas tapo užkietėjusiu rūkoriumi, sugebėjusiu tik pakeisti tradicinį tabaką kaitinamu.
Alytaus Putinų gimnazijos socialinė pedagogė R. Marčiulionienė kalbėjo matanti, kad paauglių rūkymo problema yra milžiniška ir teigė, kad gimnazija niekada nesistengė jos paslėpti saugodama savo reputaciją.
„Puikiai žinome, kad tik iškeldami problemą, žinodami jos mastą sugebėsime ją suvaldyti. Manau, kad matome tik ledkalnio viršūnę – mokinių elgesį mokykloje, kuris yra kitoks, negu buvo prieš 10 metų. Masiškai mokiniai mokykloje eina svaigintis į mokyklos patalpas ir už jos ribų. Tai tarsi tampa norma, bet mes negalime su tuo susitaikyti. Keliame sau tikslą suvaldyti situaciją ir sukurti nulinę toleranciją, kad mokyklos teritorija būtų saugi aplinka. Mes galime pasiekti, kad mokiniai negarintų bent mokykloje. Už mokyklos ribų, deja, ne mokyklos galioje juos suvaldyti“, – pasakojo R. Marčiulionienė.
Elektroninė cigaretė – tėvų gimtadienio dovana
Kalbėdama apie tėvų požiūrį į jų vaikų psichoaktyvių medžiagų vartojimą, socialinė pedagogė išskyrė dvi tėvų grupes.
„Yra tėvai kuriems rūpi. Jie ateina, jaudinasi, tariasi ir dėkoja už tą žinią, kad jų vaikas pastebimas mokykloje su elektronine cigarete ar kitaip apsvaigęs. Visada apie tai informuojame tėvus. Kita tėvų grupė sako, kad tai jau žino ir patys vartoja su vaikais namuose. Net patys mokiniai giriasi, kad elektroninę cigaretę gimtadieniui jiems nupirko tėvai. Tada mums pritrūksta žodžių ir metodų, kaip dirbti su šitais tėvais“, – sakė R. Marčiulionienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad kiekvieną savaitę atsiranda naujos psichoaktyviosios medžiagos, ką parodė tragiški pastarojo meto įvykiai.
„Užtenka mikrogramo medžiagos, kuri gali nužudyti vaiką čia ir dabar. Todėl mokyklos misija yra šviesti, šviesti ir dar kartą šviesti“, – kartojo socialinė pedagogė.
R. Sadauskas ragino pabandyti suprasti ir tuos tėvus, kurie žinodami apie platinamas psichoaktyvias medžiagas, patys nuperka savo rūkantiems vaikams legalaus elektroninių cigarečių skysčio, kurio sudėtis bent jau žinoma.
„Jie bent jau gali būti tikri, ten bus nikotinas ir kažkokios garinamos medžiagos, bet vaikai neprisirūkys sintetinių kanabinoidų ar dar velniai žino ko. Kažkuria prasme jie taip apsidraudžia, jeigu pražiopsojo tą momentą, kada vaikas jau tapo priklausomu nuo nikotino“, – svarstė žurnalistas.
Putinų gimnazijoje mokosi 15 – 19 metų amžiaus jaunuoliai, todėl prevencija ne visuomet gali būti efektyvi, kai į ją patenka jau priklausomi nuo 12 metų mokiniai, per kiekvieną pertrauką traukiantys garinti į tualetą.
Policinės priemonės neveikia
„Poreikis svaigintis plačiąja to žodžio prasme buvo būdingas kiekvienai paauglių kartai. Ateina tam tikras amžius, kai žmogaus sąmonėje vyksta pokyčiai, jis jaudinasi, turi bendravimo problemų. Tik anksčiau tai buvo alkoholis ir tradicinis tabakas. O dabar visuomenė staiga nustemba šiais metais atradusi, kad mokiniai garina kažkokias sintetines medžiagas, kai tai buvo ir prieš 5, ir prieš 7 metus“, – kalbėjo R. Sadauskas.
Žurnalistas pastebėjo, kad pasikeitė tik technologijos ir šitoje kartoje, kuri dabar mokosi gimnazijose, beveik nėra rūkančių tradicines cigaretes. Tabako pramonei reikia užsiauginti naujus vartotojus. Kaip anksčiau penktokas sutraukdavo pirmą nuorūką, taip dabar bando elektroninius prietaisus.
„Deginamas tabakas jau yra nueinanti technologija. Seniesiems rūkoriams, tokiems kaip aš, sukurta tabako kaitinimo technologija, kuri leis jiems baigti likusią savo gyvenimo dalį patiriant neva mažesnę žalą sveikatai. O iš kitos kartos kažkaip juk reikia pinigus paimti. Mes naiviai tikimės, kad negalinčiam parduotuvėje nusipirkti rūkalų jaunuoliui bus užkirstas kelias pradėti rūkyti. Netiesa. Visa mūsų valstybės narkotikų kontrolės politika yra didelis savęs apgaudinėjimas. Šalys, kurios su tomis problemomis susidūrė gerokai anksčiau, nuėjo marihuanos legalizavimo ir kokybės kontrolės keliu – atėmė pajamas iš nusikaltėlių pasaulio ir kontroliuoja, kad suaugęs žmogus galėtų parūkyti bent jau žinomos sudėties medžiagą. O mes dabar įsitraukėme į tokią keistą spiralę, kai nesugebame sukontroliuoti vartojimo, todėl vis labiau griežtiname įstatymus, imamės policinių priemonių, kurios neveikia. Efekto nėra, net jeigu paversime mokyklas panašiomis į laisvės atėmimo vietas. Nes į tikras laisvės atėmimo vietas narkotikai taip pat patenka“, – sakė Romas.
Sukurti technologiją padėjo Alytaus padangų gaisras
Vytautas priminė, kad Alytaus Putinų gimnazijoje testuojama technologija, padedanti spręsti elektroninių cigarečių rūkymo mokykloje problemą ir paprašė apie ją papasakoti jos sumanytojo ir kūrėjo M. Kazakevičiaus.
„Sukūrėme tą sistemą kartu su mokyklos bendruomene – aš rūpinausi technine puse, konsultuodamasis su kolegomis, kaip tas įrenginys turėtų veikti. Pati pradžia buvo, kai sužinojau, kad mano pamokų metu man už nugaros buvo naudojama elektroninė cigaretė. Aš net nežinojau, koks tai prietaisas ir koks kvapas. Man atsirado toks, pavadinkim, sportinis pyktis. Kadangi viena iš kompetencijų, kurias atstovauju, yra inžinierinės technologijos, tai pradėjau domėtis, kokie yra sprendimai pasaulyje. Juk šiais laikais viską galima matuoti ir tikrinti. Radau keletą užuominų, už kurių galima buvo užsikabinti. Bandžiau sensorių, kuris aptinka ore lakiuosius organinius junginius. Jis pasirodė funkcionuojantis, bet per pandemiją paaiškėjo, kad daug jautriau reaguoja į dezinfekcinio skysčio alkoholio garų buvimą patalpose“, – pasakojo mokytojas Mantas.
Po tokio nusivylimo M. Kazakevičiaus nenuleido rankų ir eksperimentavo toliau, o surasti išeitį jam padėjo garsusis Alytaus padangų gaisras.
„Tuo metu buvo matuojami skirtingi parametrai, kas tai yra tyras oras. Vienas sensorius matuoja kietųjų dalelių kiekį ore. Mūsų gimnazijos vadovybė visada buvo atvira tokiems eksperimentams, bet problemų užteko – tuos sensorius aš nusipirkau už savo asmenines lėšas. Nusipirkau jų keletą ir atradau, kuris tą darbą padaro efektyviausiai. Tačiau dar reikėjo išspręsti problemą, kaip laiku ir vietoje sureaguoti į gautą signalą“, – kalbėjo M. Kazakevičius.
Situacija mokykloje pasikeitė
Mokytojas priminė, kad mokykla jau bandė įrengti dūmų detektorius tualetuose, bet aktyvūs rūkoriai labai greitai juos nuniokojo. Alytaus miesto savivaldybė taip pat buvo nupirkusi ir išdalinusi mokykloms detektorius, kuriuos išbandę mokytojai, pasak M. Kazakevičiaus, įsitikino, jog tai yra „visiškai neefektyvi priemonė – daugiau viešųjų ryšių akcija“. O pačiam Mantui vis tik pavyko surasti kompleksinį sprendimą, kuris veikia.
„Tai yra patalpos oro kokybės stebėjimas ir duomenų surinkimas bei parspėjimo sistema. Kai kietųjų dalelių ore kiekis pasiekia tam tikrą ribą, elektroniniu paštu išsiunčiamas laiškas, perspėjantis mokykloje atsakingus asmenis. Jie gali ateiti į patalpą ir ją patikrinti. Kalba eina apie mokyklos tualetą. Matai ar tai vyksta pertraukų, ar pamokų metu, garina vienas žmogus ar visas būrys. Matome tendencijas, kada mokiniai linkę ten susiburti ir piktnaudžiauti“, – sakė mokytojas. Beje, parašyti naujojo įrenginio programinę įrangą Mantui padėjo dirbtinis intelektas.
R. Marčiulionienė atkreipė dėmesį, kad kai kurie gimnazistai, vengdami rūkyti elektronines cigaretes tualete pertraukų metu, kai ten gali užeiti mokytojai, įsigudrino pasiprašyti į tualetą per pamokas. O naujoji M. Kazakevičiaus įranga padeda greitai sureaguoti ir į tokius gudravimus.
„Situacija mokykloje žymiai pasikeitė“, – džiaugėsi gimnazijos socialinė pedagogė.
Prie projekto finansavimo prisideda Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas.
