Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Lietuva yra prisijungusi prie Jungtinių Tautų Visų diskriminacijos prieš moteris panaikinimo Konvencijos (CEDAW). Anot Mykolo Romerio universiteto tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės lektorė Laimos Vaigės šis trumpinys lietuviams dar nėra įprastas, paprasčiau jį vadinti moterų teisių konvencija. Ratifikavusi šią konvenciją Lietuva įsipareigojo vykdyti daugybę pareigų ir pateikti baigiamuosius pastebėjimus CEDOW komitetui, prižiūrinčiam kaip konvencija yra įgyvendinama. Konvencija nėra rekomendacinio pobūdžio, ji yra ratifikuota, jos statusas yra aukščiau nei Lietuvos įstatymai ir teismai ją gali taikyti konkrečiose bylose. Pašnekovus kalbino Vida Grišmanauskienė.
Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotoja Dr. Vilana Pilinkaitė Sotirovič sakė: „Konvencija paliečia visas viešojo gyvenimo sritis: užimtumą, švietimą, sveikatos apsaugą, smurtą artimoje aplinkoje. Ekspertai visuomet pateikia pozityvius veiksmus, ką valstybė jau yra padariusi. Taip pat pateikiamos kritinės pastabos, į ką reiktų atkreipti dėmesį. Kiekvienai sričiai yra skiriamos konkrečios rekomendacijos“.
Anot pašnekovės, ekspertai akcentuoja dvi sritis, kurias išskyrė ir komitetas ir kurioms valstybė turės pateikti papildomas ataskaitas – tai yra smurtas artimoje aplinkoje ir lygių galimybių kontrolierės institucijos stiprinimas. Kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje komitetas atkreipė dėmesį, kad reikia stiprinti pačią apsaugos sistemą: turi būti aiškūs finansavimo ir instituciniai mechanizmai, kurie leistų greičiau suteikti pagalbą nukentėjusiai moteriai. O kalbant apie Lygių galimybių tarnybą, Lietuva neturi Lygių galimybių kontrolieriaus. Nors nemažai kandidatų buvo pasiūlyta, tačiau baiminamasi nepriklausomo kontrolieriaus, kuris išties spręs problemas, šis atvejis tik patvirtina, kad žmogaus teisės mūsų šalyje dar nėra vertybė.
Prioritetinių sričių rekomendacijas Lietuvai sekasi įgyvendinti sunkiai, sako ir Mykolo Romerio universiteto tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės lektorė Laima Vaigė: „Lietuva turi atsiskaityti dėl smurto prieš moteris ir dėl moterų teisių stiprinimo. Ši konvencija skirta diskriminacijai mažinti, o mūsų visuomenėje dar yra paplitę atvejų kai moteris yra diskriminuojama dėl savo lyties ir užima žemesnę vietą nei vyras. Šias rekomendacijas Lietuva turi įgyvendinti per du metus, kitas: dalyvavimas politiniame gyvenime, pilietybės klausimas, išsilavinimo sritis, per ketverius, kai bus teikiama nauja ataskaita komitetui.“ Tačiau anot pašnekovės, pasikeitimai, turi labiausiai rūpėti pačiai šaliai – „prioritetas spaudžia iš vidaus, nes pirmiausia mums aktualiausia, kad mūsų valstybėje būtų gerai gyventi. Kol kas nėra tam tikrų įstatymų, kurie leistų greičiau ir paprasčiau įgyvendinti konvencijos rekomendacijas.“
Rekomendacijų įgyvendinimas yra įpareigojantis. Jei Lietuva to nedarys, visuomenės progresas nevyks. Nuo to kaip įgyvendinamos rekomendacijos, nuo to priklauso visuomenės lūkesčių ir interesų patenkinimas ir tai yra visuomenės demokratijos progreso garantas.
Laida sukurta bendradarbiaujant su Lygių galimybių plėtros centru.
