Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Pokalbis apie Alytaus kraštotyros muziejaus organizuojamą paskaitų ciklą „Šiaudas, medis, molis, geležis dzūkų kasdienybėje“, būsimą leidinį bei artimiausius renginius muziejuje. FM99 studijoje muziejininkės Rasa Stanevičiūtė ir Dovilė Balčiūnaitė-Svirskė.
Alytaus kraštotyros muziejaus etnografijos rinkinio saugyklose į akis kaskart krenta čia saugomų muziejinių vertybių medžiagiškumas. Jo įvairovė atspindi glaudų senųjų kartų ryšį, bendradarbiavimą su gamta: didžia dalimi šie daiktai pagaminti iš gamtinių vietos medžiagų, tverti žmogaus rankų, maksimaliai funkcionalūs laikmečiui, kuriuo naudoti. Kaip sakė Rasa Stanevičiūtė „Norėdami tai akcentuoti ir plačiau praverti saugyklų duris rengiame naują leidinį, kuriame pristatysime žymią dalį įdomiausių XIX-XX a. I p. artefaktų iš dzūkų kasdienybės”.
O kad neprailgtų leidinio laukimas, kviečiame lankytojus – mokytojus, etninės kultūros puoselėtojus ir visus, kurie nori giliau pažinti tradicinį dzūkų paveldą – į paskaitų ciklą „Šiaudas, medis, molis, geležis dzūkų kasdienybėje“.
Kuo įdomus tradicinis dzūkų paveldas? Kviečiame į paskaitų ciklą „Šiaudas, medis, molis, geležis dzūkų kasdienybėje“!
Paskaitos vyks Alytaus kraštotyros muziejuje, Savanorių g. 6:
🟡 Spalio 31 d. 11 val. „Šiaudas dzūkų kasdienybėje“
🟤 Lapkričio 3 d. 11 val. „Medis dzūkų kasdienybėje“
🟠 Lapkričio 14 d. 14 val. „Molis dzūkų kasdienybėje“
⚫️ Lapkričio 28 d. 14 val. „Geležis dzūkų kasdienybėje“
📃 Išklausius visą paskaitų ciklą bus 𝗴𝗮𝗹𝗶𝗺𝘆𝗯𝗲̇ 𝗴𝗮𝘂𝘁𝗶 𝗸𝘃𝗮𝗹𝗶𝗳𝗶𝗸𝗮𝗰𝗶𝗷𝗼𝘀 𝗸𝗲̇𝗹𝗶𝗺𝗼 𝗽𝗮𝘇̌𝘆𝗺𝗲̇𝗷𝗶𝗺𝘂𝘀 (išdavimo kaina – 2 Eur)
📝 𝗕𝘂̄𝘁𝗶𝗻𝗮 𝗶𝘀̌𝗮𝗻𝗸𝘀𝘁𝗶𝗻𝗲̇ 𝗿𝗲𝗴𝗶𝘀𝘁𝗿𝗮𝗰𝗶𝗷𝗮 el. p. [email protected]
Dovilė Balčiūnaitė-Svirskė pasakojo apie parodas Alytaus kraštotyros muziejuje ir gausų lankytojų būrį Audiovizualiųjų menų centre, kur jau spalio 31 dieną, antradienį, 17 val., – iš Alytaus kilusių brolių Algirdo ir Remigijaus Gataveckų, dažnai vadinamų neišskiriamu kūrybiniu tandemu, parodos „ART, ART ir ART“ atidarymas.
ART, ART IR ART – žodžių žaismas, nurodantis amatininkiško įdirbio ir prasmingos kūrybos sąsajas. Profesionalaus natūralizmo siekis nėra itin būdingas šiuolaikinio meno kūrėjams. Tačiau yra kūrėjų, kuriems būtent profesionalaus įdirbio reikalaujantis darbas tampa priemone, leidžiančia atskleisti šiandien aktualią idėją. Įgūdžiai tampa kaip gerai išdirbta dirva, į kurią savo laiku kritęs grūdas (kūrybinė idėja) duoda gausų derlių. Šiuo atveju vertę kuria procesas su aplinkos, trukmės, santykių kontekstais.
Algirdas ir Remigijus – broliai dvyniai, augę nepritekliuje ir socialinių įgūdžių stokojusioje šeimoje. Autobiografija jiems – svarbus inspiracijos šaltinis. Iš socialiai pažeidžiamos gyvenimiškos aplinkos ir sąlygų kyla pagrindinės temos brolių Gataveckų kūryboje: ŽMOGUS. VAIKAS. ORUMAS. SAVIVERTĖ. SAVIRAIŠKA.
Nepaisant itin didelio kruopštumo ir nesuskaičiuojamų valandų reikalaujančio akademinio piešimo stiliaus taikymo kūryboje, dailininkus domina piešinyje atspindėti ne tai, kaip yra sukurtas vaizduojamas objektas, o kokia jo istorija. Hiperrealistiniai darbai atveria diskusiją apie galimybes ir būdus, kaip padėti paliktam jaunam žmogui, bei kviečia kurti santykį ne tik su vaizduojamaisiais, o su kiekvienu šalia esančiu.
Algirdas: „Man piešinys yra kalba. Kalba, parašyta popieriuje, drobėje… būna aiški, nelabai aiški arba visai nesuprantama. Todėl man patinka klausti: ar perskaitote mano paveikslus? Ką šie piešiniai mums gali papasakoti? Ar šis pranešimas jums svarbus?“
Parodoje bus galima išvysti pirmuosius akademizmo stiliumi, spalvotais pasteliniais pieštukais sukurtus bičiulių portretus, projektų „Situacija“ ir „Poveikis“ kūrinius, nuo 2016 metų kūrimo procese tebesantį portretą „Danielius“ bei naujausius pastarųjų metų kūrinius. Kūriniai parodą pasieks iš MO muziejaus, privačių, Vidmanto Martikonio ir Žygimanto Augustino, kolekcijų bei pačių parodos autorių namų.
Paroda yra projekto „Broliai Gataveckai: nuo kūrybos (auto)biografiškumo iki socialinio poveikio“ dalis. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
„Miesto informatorius“
