Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Spalio 1-ąją įsigaliojant naujo Gynybos fondo įstatymui, šalies gyventojai, įmonės ir organizacijos galės remti krašto apsaugą atlikdami pavedimus internetu ar įsigydami gynybos obligacijų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
„Nuo rytojaus aktyvuojasi internetinis puslapis, kuriame (…) bus galima pasirinkti tam tikrą veiksmą: ar atlikti bankinį pavedimą, sukurti periodinį apmokėjimą ir eiti į obligacijų skiltį. Bus galima pasirinkti sumą ir tas suveiks visiems pažįstamas bankinis mechanizmas“, sakė ministras. „Žmonės, įmonės, įvairios organizacijos galės skirti įnašus remti Lietuvos gynybą“, – sakė jis. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad obligacijų bus galima įsigyti nuo spalio 10-osios.
„Žmonės ir verslai galėtų krašto apsaugos poreikiams paskolinti pigiau nei Lietuvos valstybė skolinasi rinkose“, – spaudos konferencijoje sakė ministrė.
„Jas bus galima įsigyti per tą patį gynybos fondo tinklalapį, kuris nukreips į sandorių vietą“, – pridūrė ji. Anot krašto apsaugos ministro, bus galima aukoti vienkartine arba periodine įmoka, o lėšos bus kaupiamos atskiroje Krašto apsaugos ministerijos (KAM) sąskaitoje. Gyventojus ministerija reguliariai informuos apie procesą. „Ne kartą girdėjome, kad tokios galimybės norėtųsi. Dabar ji atsiras“, – teigė L. Kasčiūnas.
Seimas birželio pabaigoje priėmė gynybos finansavimo priemonių paketą – be Gynybos fondo steigimo, jame numatyta nuo kitų metų 1 proc. punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokestį, dinti tabako ir alkoholio, kuro akcizus.
„Priimti sprendimai garantuoja, kad galime skirti 3 proc. bendrojo vidaus produkto krašto apsaugai ilguoju laikotarpiu. Tai yra tvarūs pajamų šaltiniai, kurie garantuos, kad net ir pasikeitus politiniams prioritetams, išlieka pakankamai finansų, kad būtų galima garantuoti 3 proc. finansavimą , – teigė G. Skaistė. Pasak L. Kasčiūno, jo lėšomis bus kuriama kariuomenės divizija, tankų batalionas, pėstininkų kovos mašinų įsigijimas, oro gynybos stiprinimas. Jomis taip pat bus finansuojamas minų pirkimas, fizinių barjerų, prieštankinių barjerų kūrimas bei likusio kontrmobilumo priemonių plano įgyvendinimas.
Finansų ministrės teigimu, vienerių metų trukmės gynybos obligacijos pakeis dabar platinamus valstybės taupymo lakštus, už jas bus mokamos 2 proc. metų palūkanos, jas platins bankai SEB ir „Swedbank“, per kuriuos iki šiol buvo galima įsigyti lakštų. Už valstybės taupymo lakštus mokamos apie 3 proc. metų palūkanos. Ministrė pabrėžė, kad gynybos obligacijos sukurtos norint pirmiausia skatinti prisidėti prie gynybos finansavimo, o ne užsidirbti.
