Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Kaip sustabdyti maisto švaistymą? Statistika neįtikėtina – Lietuvoje kasmet išmetama 581 tūkstančiai tonų maisto, Europoje – 89 milijonai tonų. Tokie kiekiai, atrodo , sunkiai suvokiami sveiku protu, tačiau realybė tokia.
Maistą reikia gelbėti, to ėmėsi labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas”, kuris siekia suvienyti jėgas ir vartojimui tinkamą atliekamą maistą perduoti skurstančiųjų stalui. Lietuvoje praėjusių metų duomenimis skurdo riziką patiria kas penkta šeima, o kas trečias reikalingas maisto labdaros ją gavo. Kiti tuo tarpu alko…
Aptarti situaciją ir galimybes, kaip pasiekti geriausią rezultatą Alytuje susirinko regione veikiantys maisto gamintojai, ūkininkai, prekybininkai, savivaldybių atstovai, su „Maisto banku“ bendradarbiaujančias nevyriausybines organizacijas.
Sveikindamas miesto meras Jurgis Krasnickas negailėjo griežtų žodžių tiems, kurie nenori bei nemoka dalintis, ir sakė, jog” padėti kitiems, tai ne turinčiojo teisė, o pareiga”.
Labdaros ir aukojimo tradicijos plinta šalyje. Rudens „Maisto banko akcija” parodė, kad aukoja vis daugiau žmonių, o aukojamos sumos
dydis taip pat pamažu kyla. Dabar ji siekė beveik 9 litus.
O rudenį vėl kviečia akcija „Kviečiu į svečius”, kurios metu žmonės kviečia į svečius bei patys svečiuojasi, vaišinasi ir žinoma aukoja. Paaukotos lėšos pervedamos į „Maisto banko“ sąskaitą portale aukok.lt – jas šis labdaros fondas „pavers“ maistu skurdžiai gyvenantiems žmonėms.
Tiesa, kaip sakė „Maisto banko” Kauno regioninio padalinio vadovė Karolina Puidaitė-Railė didmiesčiuose žmonės drąsesni ir aktyviau dalyvauja šioje akcijoje, periferija tuo tarpu nedrįsta kviestis į svečius. O juk vaišės gali būti visai simboliškos ir dar gi pačių suneštos. Ir nebūtinai tai turi vykti namuose, galima akciją surengti ir darbo kolektyve. Juk svarbiausia ne maistas, o auka.