Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Paskutinę balandžio savaitę visame pasaulyje minima Imunizacijos savaitė, kurios tikslas yra didinti visuomenės supratimą apie vakcinacijos svarbą bei skatinti skiepytis nuo ligų, kurias efektyviausiai suvaldo vakcinos. Apie tai kalbame su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ramune Zeleniene.
Kaip sako FM99 viešnia, šimtmečiais vykdomų tyrimų bei daugybės pasaulio mokslininkų dėka šiandien vakcinomis galime kontroliuoti beveik 30 ligų. Siekdama užtikrinti pakankamą gyventojų apsaugą nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų bei valdyti šių ligų plitimą visuomenėje, Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams. Nacionalinės imunoprofilaktikos programos įgyvendinimas yra tęstinis valstybės įsipareigojimas, kuris apima vaikų ir suaugusiųjų skiepijimą valstybės lėšomis bei kitas su skiepijimu susijusias veiklas, tokias kaip naujų vakcinų įtraukimas į skiepijimo programas, tarptautinių organizacijų nustatytų tikslų įgyvendinimas ir kt. Tokias programas įgyvendina daugelis pasaulio valstybių, ir Lietuva nėra išimtis. Nacionalinės
imunoprofilaktikos programos tikslas – užtikrinti kolektyvinį imunitetą visuomenei ir individualią apsaugą kiekvienam asmeniui nuo užkrečiamųjų ligų, kurios neatspariam organizmui gali būti labai pavojingos ir net mirtinos.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų kasmet paskiepijama vis mažiau vaikų, o tai, pasak specialistų, kelia grėsmę, kad šios ligos vėl taps dažnos ne tik tarp neskiepytų vaikų, bet ir visoje visuomenėje, mat didėja imuniteto neturinčių asmenų dalis.
NVSC Alytaus departamento specialistai informuoja, kad siekiant suvaldyti, pašalinti ir išnaikinti vakcinomis valdomas užkrečiamąsias ligas, Lietuvoje ir Europos regione įgyvendinami Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei Pasaulio sveikatos organizacijos tikslai – išlaikyti ne mažesnes kaip 90 proc. vaikų skiepijimo apimtis visoje šalyje ir kiekvienoje savivaldybėje, o nuo tymų ir raudonukės – ne mažesnes kaip 95 proc.
Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių naujagimiai, kūdikiai ir vaikai skiepijami valstybės lėšomis nuo 14 infekcijų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, B tipo Haemophilus influenzae, pneumokokinės, žmogaus papilomos viruso (skiepijami 11 metų mergaitės ir berniukai), rotavirusinės, B tipo meningokokinės infekcijų.
Įvertinus Alytaus apskrities vaikų skiepijamų Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijimo aprėptis nustatyta, kad: 2023 m. nuo tuberkuliozės paskiepyta 92,58 proc. apskrities naujagimių. Hepatito B vakcina 1 m. amžiaus vaikų trimis vakcinos dozėmis paskiepyta 94,01 (2022 m. 94,98 proc.). Pakankamai aukštos vaikų skiepijimo aprėptys išlaikytos keturiose apskrities teritorijose Alytaus m. 94,03 proc.; Alytaus r. 95,2 proc.; Druskininkų sav. 95,95 proc.; Varėnos r. 94,29 proc. Nepakankamos skiepijimo aprėptys Lazdijų r., paskiepyta 87,67 proc. vaikų.
Difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, B tipo Haemophilus influenazae infekcija 1 metų amžiaus vaikų (DTaP/IPV/HiB3) vakcina paskiepyta 93,87 proc. (2022 m. 94,5 proc.). Pakankamai aukštos vaikų skiepijimo aprėptys išlaikytos keturiose apskrities teritorijose: Alytaus m. 93,73 proc.; Alytaus r. 95,2 proc.; Druskininkų sav. 94,59 proc.; Varėnos r. 97,14 proc. Nepakankamos skiepijimo aprėptys Lazdijų r., paskiepyta 87,67 proc. vaikų.
Nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito vakcina 7 metų vaikų tarpe Alytaus apskrityje paskiepyta vidutiniškai 94,08 proc. Išlaikytos pakankamai aukštos skiepijimų aprėptys: Alytaus m. paskiepyta 94,5 proc.; Alytaus r. 95,43 proc.; Druskininkų sav. 97,72 proc.; Varėnos r. 93,15 proc. Nepakankamos vaikų skiepijimo aprėptys Lazdijų r. 84,69 proc.
Nuo difterijos, stabligės, kokliušo vakcina 15 metų vaikų tarpe Alytaus apskrityje paskiepyta 90,18 proc. Skiepijimo aprėptys pakankamai aukštos išlaikytos Alytaus m. 94,14 proc.; Alytaus r. 93,75 proc.; Druskininkų sav. 92,82 proc. Nepakankamos vaikų skiepijimo aprėptys Lazdijų r. 84,69 proc.; Varėnos r. 85,92 proc.
Difterijos, stabligės, kokliušo vakcina 16 metų vaikų tarpe skiepijimo aprėptys aukštos, paskiepyta nuo 94,96 iki 98,14 proc. apskrities vaikų.
Nepakankamos skiepijimo aprėptys: 1 metų amžiaus apskrities vaikų nuo rotavirusinės infekcijos (RV3) – 89,48 proc. Alytaus m. 87,8 proc.; Alytaus r. 88,8 proc.; Lazdijų r. 84,93 proc.; Skiepijimo aprėptys pakankamai aukštos išlaikytos Druskininkų sav. 95,27 proc. ir Varėnos r. 91,43 proc. 1 metų amžiaus apskrities vaikų nuo B tipo meningokokinės infekcijos MenBV3 – 84,55 proc. Skiepijimo aprėptys visose apskrities teritorijose yra žemos nuo 56,16 iki 88,57 proc.
1 metų amžiaus apskrities vaikų nuo pneumokokinės infekcijos PCV3 – 89,08 proc., Lazdijų r. – 76,71 proc. Skiepijimo aprėptys pakankamos išlaikytos Alytaus m. 90,1 proc.; Alytaus r. 90,4 proc.; Druskininkų sav. 91,22 proc.; Varėnos r. 90,0 proc.
Nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos, 11 metų antrąja vakcinos doze paskiepyta 37,07 proc., 12 metų dviem ŽPV vakcinos dozėmis paskiepyti 65,47 proc. apskrities vaikų. Visose apskrities teritorijose žemos skiepijimo aprėptys.
Vaikų skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės aprėptys. Alytaus apskrityje 2 metų amžiaus vaikų pirmąja MMR vakcinos doze paskiepyta 92,40 proc. (2022 m. 90,42 ). Aukštos skiepijimų aprėptys tik Druskininkų sav. teritorijoje paskiepyta 96,45 proc. vaikų. Žemos skiepijimo aprėptys Alytaus m. 93,05, (2022 m.-90,89), Alytaus r.- 92,16, (2022 m.-88,67), Lazdijų r. 85,90, (2022 m.-78,08), Varėnos r. – 89,16, (2022 m. 89,11) proc. vaikų.
6 metų amžiaus nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės paskiepyta tik 87,78 proc. vaikų. Visose apskrities teritorijose žemos skiepijimo aprėptys.
7 metų amžiaus vaikų nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės paskiepyta 93,55 proc. (2022 m. 96,1 proc.). Aukštos skiepijimo aprėptys išlaikytos: Alytaus r. 96 proc., Druskininkų sav. 95,89 proc.; Varėnos r. 95,21 proc. Nepakankamos skiepijimo aprėptys Alytaus m. 93,48 proc.; Lazdijų r. 83,76 proc.
Nepaskiepijimo priežastys: tėvų/globėjų atsisakymai – 821; priešparodymai dėl ligos, medikų patvirtinimu – 76; gyvena užsienyje, bet skiepijasi Lietuvoje – 15; neatvykimas skiepytis be priežasties – 195; kitos priežastys (dėl ligos, nepriklauso pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, dar neapsisprendę skiepytis, ir kt.) – 1171.
Ligos sugrįžta
Aukštos skiepijimų aprėptys leidžia suvaldyti užkrečiamąsias ligas ir apsaugoti gyventojus nuo vakcinomis valdomų infekcijų ir jų komplikacijų. Alytaus apskrityje 2020-2023 metais nebuvo registruota susirgimų nuo vakcinomis valdomų infekcijų.
Mažėjant skiepijimo apimtims didėja grėsmė, kad ligos vėl sugrįš. Tokia situacija, kai kasmet lieka nepaskiepyta didelė dalis kūdikių ir vaikų, kelia grėsmę visuomenėje atsirasti šių ligų atvejams ir jų protrūkiams, mat taip formuojasi pažeidžiamų asmenų grupės.
2023 metais Lietuvoje buvo diagnozuoti: kokliušo 7, raudonukės 2, stabligės 3 atvejai, epideminio parotito 11 atvejų, meningokokinės infekcijos 21 atvejis, Haemophilus influenzae 59 atvejai, pneumokokinės infekcijos 137 atvejai, tymų 3 atvejai (2024 m. jau registruoti 20 tymų atvejai) šių ligų galėtų ir turėtų nebūti iš viso, jeigu vaikai būtų paskiepyti laiku.
Traumas patyrę asmenys valstybės lėšomis vakcinuojami nuo stabligės (aktyvi imunizacija), kas 10 metų suaugusieji, vyresni nei 25 metų, skiepijami nuo difterijos ir stabligės, nuo pasiutligės skiepijami asmenys, nukentėję nuo pasiutusių ar įtariamai pasiutusių gyvūnų, tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina skiriama poekspozicinei profilaktikai, nuo pneumokokinės infekcijos ir sezoninio gripo skiepijami asmenys, priklausantys rizikos grupėms, nėščios moterys skiepijamos nuo kokliušo infekcijos.
Iškilus klausimams ir abejonėms dėl skiepų saugumo ir efektyvumo, R. Zelenienė pataria kreiptis į šeimos gydytojus ir gauti patikimą, mokslu paremtą informaciją į iškilusius klausimus.
