Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Audiovizualiųjų menų centre vyko susitikimas su parodos „Tandemas“ autoriais – Ingrida ir Arūnu Vaitkais.
Dalyvaudami kūrybinėse dirbtuvėse su Ingrida Vaitkiene alytiškiai susipažino su viena iš grafikos technikų – monotipija. Vėliau apie meną (ir ne tik) popietės dalyviai kalbėjosi su Arūnu Vaitkumi. Jie sužinojo ir paveikslų, ir juose įamžintų žmonių istorijas. Paroda „Tandemas“ Audiovizualiųjų menų centre veiks iki kovo 2 d.
O šiandien skaitykite kūrybinių dirbtuvių dalyvių – Loretos Blaževičienės ir Simo Degučio bei parodos kuratorės Linos Valaitytės įspūdžius.
Gebėjimas išlaikyti atidų, pastabų ir nurimusį protą kuria harmoningą aplinką
Menininkai, kaip žinia, pasaulį ir jame vykstančius procesus suvokia jautriau ir subtiliau. Savais būdais reflektuodami aplinką, jie savo kūryba kviečia taip pat ir žiūrovą / stebėtoją suklusti, susimąstyti, galų gale klausti, kas iš tiesų dedasi aplinkui, o kartu ir mano (žiūrovo / stebėtojo) vidiniame pasaulyje. Koks nors konkretus kūrinys gali patikti arba nepatikti, tačiau jeigu jis sukelia kokią nors reakciją, emociją (nebūtinai teigiamą), į paviršių iškelia prisiminimą, verta susimąstyti.
Ne paslaptis, kad lankymasis meno parodose turi terapinį poveikį. O jeigu dar atsiranda unikali galimybė gyvai susitikti su menininkais, kaip pastarąjį kartą su parodos „Tandemas“ autoriais Ingrida ir Arūnu Vaitkais, turime tai priimti kaip dovaną. Galimybė pabendrauti su turtingais savo vidumi, išmintingais ir kupinais originalių idėjų menininkais, kaip Arūnas ir Ingrida, gali taip pat padėti atverti akis nuolat į rutinišką kasdienybę įsisukusiems ir atokiau nuo meno esantiems.
Vasario 17 d. vykusiose kūrybinėse dirbtuvėse su Ingrida bei jaukiame pokalbyje apie meną ir kitus dalykus su Arūnu turėjome progą sustabdyti akimirką ir, kad ir kaip garsiai beskambėtų, sugrįžti į save.
Anot Ingridos, menas, dailė, kūryba – tai sritys, kur mes galime pailsėti, atsitraukti nuo taisyklių, formulių, normų, įsipareigojimų ir iš tiesų pabūti su savimi. Arūnas taip pat ragina pirmiausia skirti laiko sau ir fiksuoti buvimo „čia ir dabar“ akimirkas: „Atsikelkit ryte ir pirmiausia, pažvelgę į veidrodį, pažiūrėkit sau į akis; ne į nosį, plaukus ar kur kitur, o į akis – bent porą minučių. Juk akys – tai sielos veidrodis. Arba tik pabudę ne šiaip nesąmoningai pažvelkite pro langą, o žiūrėkite pro langą ir matykite gamtą.“
Ir iš tiesų gebėjimas išlaikyti atidų, pastabų ir nurimusį protą kuria harmoningą aplinką. O dalyvavimas dailės praktikose ar tiesiog lankymasis meno parodose veikia atpalaiduojančiai, padeda pažaboti nerimastingą protą. Todėl nuoširdžiai raginčiau visus reguliariai užsiimti tokiomis sielai ir kūnui naudingomis praktikomis.
Lina Valaitytė Parodos kuratorė
Kai užlieja minčių srautas…
Technologijų ir „kosminio“ užimtumo amžiuje kiekvienas kultūrinis renginys tampa prabanga. Tad, pakviesta į Ingridos ir Arūno Vaitkų kūrybos parodą „Tandemas“ bei kūrybines dirbtuves Audiovizualiųjų menų centre, nedvejodama sutikau. Eiti drauge paraginau ir savo auklėtinius.
Tapyba – priemonė atsipalaiduoti, pasinerti į kitokį, savo pasaulį, kurį suvoki pagal save, gali save išreikšti, savo jausmus, slypinčią energiją ir nuotaiką bei išgyvenimus, džiugias ir liūdnas akimirkas per potėpius.
Dirbdama su vaikais nuolat stengiuosi juos ugdyti kultūringomis ir kūrybingomis asmenybėmis.
Dalyvaudami kūrybinėse dirbtuvėse su Ingrida Vaitkiene susipažinome su viena iš grafikos technikų – monotipija. Monotipija – spaudos technologija, kuria yra padaromas tik vienas atspaudas. Kiekvienas atspaudas yra unikalus, antro tokio paties sukurti neįmanoma. Negalėjau tuo patikėti ir tokia pažintis su nauja meno technika iškart suintrigavo.
Jau seniai belaikius piešimo priemones rankose, pradžia buvo nelengva, o ir minčių trūkumas padėties negelbėjo. Tačiau vienas piešinys, kitas, ir tuomet viskas prasiveržia su tokia stipria jėga, kad sunku suvaldyti užliejusį minčių srautą. Akies krašteliu stebėjau vaikus ir slapta džiaugiausi, kad lietingą šeštadienio popietę jie atvyko kartu.
Vėliau apie meną (ir ne tik) kalbėjomės su Arūnu Vaitkumi. Ne tik aš, bet ir mokiniai sužinojo ir paveikslų, ir juose įamžintų žmonių istorijas. Didžiausią įspūdį paliko A.Vaitkaus triptikas, skirtas Ukrainai. Sukrečianti istorija, spalvos, atlikimo technika įspūdinga. Be galo įdomu, kad beveik visuose darbuose įpintos tikros detalės, tokios kaip metalinis padėklas, žalio siūlo kamuoliukas, medžių lapai… Vaikų pastabumas smulkmenoms! Uždavė klausimą, kodėl I. Vaitkienė savo paveiksluose tarp knygų naudoja socialinio tinklo „Facebook“ ženklą. Atsakymas – akivaizdus, tačiau jį išgirdus iš Arūno ir Ingridos Vaitkų, įrodė nenuginčijamą tiesą, kad socialiniai tinklai ir technologijos vis labiau naikina tikrąsias vertybes, knygas, jausmą, kai rankose laikome knygą.
Daugiausia apmąstymų sukėlė parodos centre esantis darbas „Pažadas – Sąžinė“. Tai veidrodis, prieš kurį kiekvieną ryta duodame pažadus, o pažvelgus į jį vakare, prabyla mūsų sąžinė, klausdama, ar visus juos ištesėjome.
Parodą palikau mintimis apie neištesėtus pažadus sau, kitiems… „Tandemas“ – tai ne tik Ingridos ir Arūno Vaitkų darbų paroda, tai mūsų miesto žmonių, mus supančios aplinkos, kiekvieno iš mūsų istorija ir gyvenimas, atskleisti pačiu gražiausiu būdu.
Nuoširdžioje ir šiltoje aplinkoje laikas pralėkė akimirksniu. O juk reikia tiek nedaug, tiesiog išeiti iš namų, pavogti kelias valandas laiko sau nuo rutinos ir darbų, kurie niekada nesibaigs. Ir kaip gera, kai sutinki bendraminčius, seniai matytus draugus, naujus žmones, kurie lydės tave ateityje.
Loreta Blaževičienė Alytaus Piliakalnio progimnazijos mokytoja
„Juk negali pasikalbėti nei su žuvimi, nei su radijumi“
Monotipijos technika kurti piešinius – labai įdomi veikla. Vieną šeštadienį Audiovizualiųjų menų centre parodoje „Tandemas“ apie ją mums pasakojo ir rodė, kaip piešti, Ingrida Vaitkienė.
Ant stiklo voliuku užpiešiami tamsūs dažai, tada ant jų dedamas lapas (gali būti prieš tai nuspalvintas akvareliniais dažais ir išdžiovintas) ir pieštuku piešiamas piešinys.
Piešti reikia nesiliečiant prie lapo nei delnais, nei pirštais, nes atsiras dėmės ant piešinio. Nebent norime tų dėmių. Mano piešiniuose buvo raidės, tai buvo labai įdomu jas rašyti veidrodiniu būdu. Iš pradžių nelabai gražūs piešiniai išėjo, bet Ingrida padrąsino, kad nė vienas negimėme, mokėdami piešti. Jeigu nesimokėme, tai nieko tokio, kad piešiame neprofesionaliai. Svarbu piešti, bandyti ir neprarasti noro kurti bei eksperimentuoti.
Po edukacijos gėrėme skanią arbatą, valgėme linksmus saldainius ir kalbėjomės. Ingrida ir Arūnas Vaitkai pasakojo apie jų darbų atsiradimą ir juos įkvėpusius žmones. Arūnas pasakodamas piešė dalyvių šaržus ant specialaus plastikinio popieraus, todėl namo dovanų parsinešėme savo portretus.
Kai kalbėjomės apie tai, kad svarbu skaityti knygas, įsiminė Ingridos posakis: „Juk negali pasikalbėti nei su žuvimi, nei su radijumi.“ Vadinasi, jeigu žmogus mažai knygų skaito, nekalbus ar tylus kaip žuvis, nepasikalbėsi. Arba, jeigu žmogus kalba ištisai, kaip radijas, nėra kada nei žodžio pasakyti, kalbėtis irgi neišeis. Buvo labai smagi edukacija. Daug išmokau ir sužinojau.
Simas Degutis
Alytaus jaunimo centro Jaunųjų žurnalistų kursų narys
