Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Vasario pabaiga paženklinta tragiškomis sukaktimis – 10 metų, kai Rusija okupavo Krymą, dveji metai plataus masto invazijos į Ukrainą. Tuo metu vieninga Europos Sąjungos pozicija taip pat eižėja – dėl Vengrijos ES šalys negalėjo vieningai sutarti pareiškimo dėl karo Ukrainoje, Vengrija atsiribojo.
„Manau, kad jį pirmiausia pasmerks patys vengrai“ – apie Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną, kuris ir stumia proputinišką šalies poziciją, sako europarlamentaras Petras Auštrevičius.
„Ukrainą reikia remti iki mūsų bendros pergalės. Tokios rimtos situacijos Europoje dar nebuvo ir tam turime ruoštis“, – neabejoja frakcijos „Atnaujinkime Europą“ narys.
Parama Ukrainai senka
Europos Parlamentas vasario 26 – 29 dieną vykstančioje plenarinėje sesijoje Strasbūre balsuos dėl 50 milijardų paketo Ukrainai.
50 milijardų yra juokinga suma, sako P.Auštrevičius: „Tiek reikės vieniems metams“.
Dar viena bėda, anot pašnekovo, kad parama Ukrainai palikta ES sostinių sprendimams – kiek jos nori, tiek duoda: „Vienos duoda apsčiai, kitos duoda tiek, kiek mano galinčios duoti, manau tai didžioji klaida, mes privalom ES mastu susitarti, tai egzistencinė grėsmė ir turi būti privalomas sprendimas. Pavyzdžiui, sutariam duoti 0,2% nuo BVP, Lietuvai tai būtų apie 200 milijonų, solidi suma. Taip atsirastų tas pinigų kapšas, investicijos į Europos ginklų pramonę, kuri pagamintų tuos įrankius, kurie sulaikytų išprotėjusį Putiną.“
„Europos neliks, jeigu mes dabar nepriimsime šių sprendimų, tad pasirinkimo neturim“, – neabejoja P.Auštrevičius ir kviečia politinei mobilizacijai.
Politinės lyderystės trūkumas
2014 metais, kai buvo aneksuotas Krymas, ant žurnalo Times viršelio buvo Putino veidas. Kai Putinas išmeta vieną ar kitą frazę, viso pasaulio žiniasklaida tai tiražuoja, kartu jį populiarindama.
„Nustokim apie tai kalbėti, Karslonas (JAV žurnalistas, nuvykęs pas Putiną interviu) yra propagandistas, kuris veikė su Putinu išvien, padaryta didžiulė žala. Jei tai vadinti laisvos žiniasklaidos pasirinkimu, tai galim imti ir pas didžiausią nusikaltėlį patarimus, kaip gyventi kitiems, aš nemanau, kad tai teisingas požiūris“, – neabejoja europarlamentaras.
Anot jo, Rusija užnuodijusi pasaulį, kuris įpratintas prie minties, kad Rusija ypatinga civilizacija, kuri gali elgtis nesuprantamu būdu, o kiti turi pasitraukti ir gyventi jos erdvėje.
„Van der Layen (Europos Komisijos pirmininkė) aš noriu paklausti, ar jinai sudarė karo kabinetą, ar ji paskyrė atstovus Komisijoje, kurie turėtų rūpintis bendrais finansais, manau, kad padaryta nemažai, bet nepakankamai“, – teigia Petras Auštrevičius,
Jis baisisi, kaip Putino istorinės „žinios“ buvo sutiktos Amerikoje, koks jis neva išprusęs, nors šis tik naudoja istoriją savo agresijai, karui paaiškinti.
„Jeigu klausosi „istoriko Putino“, štai kur yra tragedija“, – sako europarlamentaras.
Nuolaidžiavimas dėl ekonominių interesų taip pat komplikuoja situaciją.
Į Ukrainą skrenda Šiaurės Korėjos raketos, kuriose trys ketvirtadaliai komponentų pagaminti Vakarų valstybėse: „Sukurta ištisa sistema, kaip apeidinėti sankcijas.“
Vienas iš svertų – visuomenės nuomonė. Lietuvoje aiškiai transliuojamas palaikymas, tai rodo ir akcija Radarom, tačiau taip yra ne visur.
„Laikas susiimti“, – ragina pašnekovas.
Laida paruošta bendradarbiaujant su EP frakcija Atnaujinkime Europą/Renew Europe
