Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Kovo 14-oji diena visame pasaulyje minima kaip matematinės konstantos Pi (π) diena. Apie šią dieną bei dabartinę matematikos mokymo situaciją FM99 kalbina Alytaus Adolfo Ramanausko – Vanago gimnazijos matematikos mokytoją Astą Grimalauskienę.
Šiemet A.Ramanausko – Vanago gimnazijoje Pi diena paminėta nebuvo dėl šiandien vykusio tarpinio matematikos žinių patikrinimo, tačiau anksčiau ši šventė buvo minima rengiant konkursus, kuriuose mokiniai galėjo linksmai pasitikrinti savo matematikos žinias, pasakoja A.Grimalauskienė.
Kad bus mokytoja p.Asta žinojo jau nuo pradinių klasių, o kad matematikos mokytoja – nulėmė šviesios atminties Antanas Strazdas, puikus matematikos mokytojas ir Alytaus m. garbės pilietis.
Matematikos vargai
„Na, tikrai matematika yra sunkus dalykas ir visi mokiniai turi tą matematikos egzaminą laikyti, jeigu nori stoti į aukštąją mokyklą.“ – pasakoja mokytoja, – „Neramu, ir naujos tvarkos visos, ir rūpestis didelis, ir, aišku, tos nuotaikos įvairios, nes nuo kiekvieno mokinio priklauso. Ypatingai vakar didelis šokas buvo po B lygio tarpinio patikrinimo, su dideliu nerimu laukė ir A lygio mokiniai, kurie šiandien turėjo laikyti, na, bet tikėkimes, kad viskas išsisprendė gerai.“
Po tarpinių fizikos ir matematikos žinių patikrinimų paaiškėjo, kad kai kurios egzaminų užduotys buvo per sunkios, nenagrinėtos per mokymo procesą.
Anot A.Grimalauskienės, A lygio užduotis kol kas sunku vertinti, nes dar nebuvo laiko jas išnagrinėti, tačiau iš B matematikos lygio ir fizikos užduočių galima spręsti, kad kai kurios užduotys per sunkios.
„Ką matėme vakar, po B lygio [patikrinimo] ir fizikos patikrinimo, tikrai yra tokių užduočių, kurios sunkiai įveikiamos net ir A kursu besimokantiems mokiniams. Faktas, kad didelis stresas, 45 minutės, vienai užduočiai po 3 minutes, tai yra kas veikti ir ne kad atspėti, o paskaičiuoti, tai tikrai vaikams buvo labai nepatogu. Tos užduotys tikrai ir sutrikdė, ir išgąsdino.“ – apgailestauja matematikė.
Kaip išmokti matematiką
Anot Astos Grimalauskienės, matematikos per naktį neišmoksi, tad reikia dirbti nuolat: „Aišku, matematika yra toks dalykas, kad tu negali jos per naktį išmokti, turi nuosekliai dirbti nuo pirmos pradinės mokyklos klasės ir pasistatyti pagrindus, ant kurių paskui statysi matematikos namą.“
„Matematika reikalinga visiems, neabejoja A.Grimalauskienė. Matematika – kaip sportiniai pratimai kūnui, tai čia protui,“ – apie būtinybę lavinti gebėjimus primena mokytoja. Anot jos, ir menininkams tikrai praverčia geometrija ar kiti matematikos gebėjimai. Matematika labai artima ir su muzika, neabejoja matematikos mokytoja.
Daugiau apie π dieną, matematikos mokymo bei egzaminavimo subtilybes šiandieninėje mokykloje klausykite pokalbyje su Alytaus A. Ramanausko – Vanago gimnazijos matematikos mokytoja Asta Grimalauskiene.
Kas yra Pi diena
Viso pasaulio matematikos entuziastai – nuo studentų iki raketų mokslininkų – ketvirtadienį švenčia Pi dieną: kovo 14-ąją arba 3/14. Tai pirmieji trys begalinio skaičiaus, turinčio daugybę praktinių paskirčių, skaitmenys.
Visame pasaulyje daugelis žmonių šią dieną mini su gabalėliu saldesnio ar pikantiškesnio pyrago ir net picos – angliškas žodis „pie“, skambantis kaip „pi“, amerikiečių kultūroje sinonimiškai vartojamas kalbant ir apie pyragus, ir apie picas.
Pi yra matematinė konstanta, išreiškianti apskritimo ilgio (perimetro) ir jo skersmens santykį. Ji yra daugelio fizikos, astronomijos, inžinerijos ir kitose srityse naudojamų formulių, kurios atsirado prieš tūkstančius metų senovės Egipte, Babilone ir Kinijoje, dalis.
Pati Pi diena pradėta švęsti 1988 metais, kai fizikas Larry Shaw (Laris Šo) ją pradėjo švęsti „Exploratorium“ mokslo muziejuje San Fransiske. Tačiau nacionalinio pripažinimo ši šventė sulaukė tik po dviejų dešimtmečių.
2009 metais Kongresas kovo 14-ąją paskelbė Pi diena, kad paskatintų didesnį susidomėjimą matematika ir gamtos mokslais. Ši diena taip pat yra Alberto Einsteino (Alberto Einšteino) gimtadienis.
Pateikiame daugiau įdomybių apie šventės kilmę ir kaip ji švenčiama šiandien.
Kas yra pi?
Su pi galima apskaičiuoti apskritimo ilgį išmatuojant skersmenį – tiesės atkarpą, kuri praeina per apskritimo centrą – ir padauginant jį iš begalinio skaičiaus 3,14.
Jis laikomas konstanta ir yra begalinis skaičius – matematikos terminais, iracionalusis. Dar gerokai prieš kompiuterių erą tokie mokslininkai kaip Isaacas Newtonas (Izaokas Niutonas) daugybę valandų skaičiavo skaičius po kablelio patys.
Šiandien, naudodamiesi sudėtingais kompiuteriais, mokslininkai nustatė trilijonus pi skaitmenų po kablelio, tačiau galo nėra.
Kodėl jis pavadintas „pi“?
Pavadinimas skaičiui buvo suteiktas tik 1706 metais, kai matematikas iį Velso Wiliamas Jonesas (Viljamas Džounsas) pradėjo naudoti graikišką šio skaičiaus simbolį.
Kodėl būtent ši raidė? Tai pirmoji graikiška raidė žodžiuose „periferija“ ir „perimetras“, o pi – tai apskritimo ilgio (arba perimetro) ir jo skersmens santykis.
Kokie praktiniai jo panaudojimo būdai?
Šis skaičius yra labai svarbus norint tiksliai nukreipti anteną į palydovą. Jis padeda nustatyti tokius dalykus kaip didžiulio cilindro, reikalingo naftos perdirbimo įrangoje, dydis ar spausdintuvuose naudojamų popieriaus ritinių dydis.
Pi taip pat praverčia nustatant rezervuarų, aptarnaujančių įvairaus dydžio pastatų šildymo ir oro kondicionavimo sistemas, mastą.
Kosmoso agentūra NASA pi naudoja kasdien. Jis svarbus apskaičiuojant orbitas, planetų ir kitų dangaus kūnų padėtis, raketų varomosios jėgos elementus, erdvėlaivių ryšį ir net deramą parašiutų išsiskleidimą, kai koks nors aparatas nukrenta Žemėje arba nusileidžia Marse.
Mokslininkai teigia, kad panaudojant pi galima gana tiksliai apskaičiuoti Žemės perimetrą.
Ne vien matematika
Šią šventę sukūręs „Exploratorium“ mokslo muziejus San Franciske kasmet organizuoja renginius, įskaitant paradą, kurio metu 3,14 karto apeinama apskrita lenta, vadinama Pi šventove, ir, žinoma, šventę su daug pyrago.
Visoje šalyje daug renginių dabar vyksta koledžų miesteliuose. Pavyzdžiui, Floridoje esančiame „Nova Southeastern“ universitete (NSU) vyks nemažai veiklų, įskaitant žaidimą „Mental Math Bingo“ ir renginį su picomis ir pyragais.
„Kiekvienais metais Pi diena suteikia mums galimybę švęsti matematiką, pasilinksminti ir suprasti, kokia svarbi mūsų gyvenime yra matematika“, – sakė Jasonas Gershmanas (Džeisonas Geršmanas), NSU matematikos katedros vedėjas.
Pyragų parduotuvės „Michele’s Pies“ Norvolke, Konektikuto valstijoje, vadybininkas Stephenas Jarrettas (Stivenas Džaretas) teigė, kad jiems tai viena svarbiausių dienų per metus.
„Šimtai pyragų (ketvirtadienį) užsakyti įmonėms, mokykloms ir pavieniams asmenims, – interviu sakė S. Jarrettas. – Pi diena yra tokia linksma, kvailutė šventė, nes tai matematinis skaičius, kurį žmonės mėgsta paversti kažkuo smagiu ir skaniu. Pi dieną žmonės švenčia su saldžiais pyragais, pikantiškais pyragais, ir tai yra tiesiog proga šiek tiek pasmaližiauti.“
NASA kasmet internete skelbia „Pi dienos iššūkį“ ir siūlo žmonėms daugybę žaidimų ir galvosūkių, kai kurie iš jų – tiesiai iš pačios kosmoso agentūros repertuaro, pavyzdžiui, apskaičiuoti asteroido orbitą arba atstumą, kurį kiekvieną dieną turėtų įveikti mėnuleigis, norėdamas ištirti tam tikrą Mėnulio teritoriją.
Kokios sąsajos su A. Einsteinu?
Bene žinomiausias pasaulio mokslininkas A. Einsteinas gimė 1879 metų kovo 14 dieną Vokietijoje. Begalinis skaičius pi buvo panaudotas daugelyje jo svarbių teorijų, o dabar Pi diena suteikia pasauliui dar vieną priežastį švęsti jo pasiekimus.
Ieškant tolimesnių sąsajų su matematika, 2018 metų kovo 14 dieną, sulaukęs 76 metų, mirė garsus fizikas Stephenas Hawkingas (Stivenas Hokingas).
Vis dėlto pi nėra tobulas skaičius. Kartą S. Hawkingas pasakė: „Viena iš pagrindinių visatos taisyklių yra ta, kad niekas nėra tobula. Tobulumo paprasčiausiai nėra. Be netobulumo neegzistuotume nei jūs, nei aš.“
