Klausyti gyvai

10:00 - 11:00

Informacinis kanalas

„Pilietiškumo dėlionė“ – pabėgėliai Lietuvoje: baimės akys vis dar plačios

 

Pabėgėlių į Europą antplūdis: ar baimės akys vis dar plačios? Karas veja žmones iš namų Sirijoje, Eritrėjoje, Somalyje, Irake, Afganistane ir kitur. Išbandymus patiria šalys, iš kurių plūsta migrantai, jų nestinga ir priimančioms žmones valstybėms.

Lietuva yra įsipareigojusi priimti 1105 pabėgėlius, tuo tarpu, visuomenėje netyla diskusijos apie tai, ar šalis yra pasirengusi prisiimti atsakomybę, o ir ar pastaroji nėra primesta iš šalies.

38 procentai apklaustų Lietuvos verslininkų mano, kad karo pabėgėliai gali turėti neigiamą įtaką Lietuvos darbo rinkai, 27 proc. įžvelgia teigiamą įtaką. Dažniausiai teigiamą įtaką įžvelgia pramonės, gamybos sektorius, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonės bei profesinių, techninių ir administracinių paslaugų sektoriaus atstovai.

Alytiškis Audrius Dailidonis, vienas pirmųjų verslininkų šalies žiniasklaidoje išsakęs savo poziciją pabėgėlių tema, ankstesnės savo pozicijos, jog pabėgėliai gali atnešti naudą šalies darbo rinkoje, neišsižada: „Mano nuomonė nesikeičia. Turime problemų su darbo jėga tiek Lietuvoje, tiek regionuose, o didžiausias jų sukuria emigracija. Užsienyje galima uždirbti daugiau, atlyginimai mūsų šalyje mažesni, todėl emigracija sukuria konkurenciją. Nieko blogo, jeigu darbo jėga ims ir atvažiuos iš svetur į Lietuvą. Problemos gali kilti tik dėl kvalifikacijos ar žmonių specializacijos.“

A. Dailidonio nuomone, migrantus Lietuvoje reikia integruoti taip, kad jie taptų darnia visuomenės dalimi: „Jeigu pabėgėlių iš karo niokojamų pasaulio dalių šalyje turėsime, reikia stengtis juos įdarbinti, įtraukti į valstybės gyvenimą, antraip turėsime socialinių problemų, kriminogeninė situacija taip pat gali keistis. Mano nuomone, nereikia jų bijoti, problemos tai nesprendžia.“

Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybės, tiesa, vangiai, tačiau pareiškė savo pozicijas ir pasiūlymus dėl migrantų priėmimo ir galimybių jiems suteikimo. Tuo tarpu, vietos gyventojai garsiau ar tyliau kalba apie tai, kas ir kaip bus, o klausimų dažnai daugiau nei atsakymų. „Tai labai sudėtingas klausimas, gi savo liaudžiai reikia padėti“ – sako praeivė moteris, kuriai, iš pažiūros, pagalbos ne itin reikia.

Lietuva nėra vienatautė valstybė. Skaičiuojama, kad šalyje 80 proc. gyventojų sudaro lietuviai, likusieji 20 proc. – kitų tautybių asmenys. Jie atvyko į Lietuvą skirtingais šalies istorijos etapais, skirtingais būdais. Tarp dviejų dešimčių procentų nelietuvių šalyje – trys keturi tūkstančiai totorių, kurie vis dar laikosi savo papročių, islamo religijos, o kai kurie šneka totoriškai. Didysis kunigaikštis Vytautas prieš 600 metų ir pakvietė kelis šimtus kilmingų totorių šeimų apsigyventi Lietuvoje. Apgyvendino juos Trakuose, Vilniuje, Raižiuose (netoli Alytaus) ir Švenčionyse, kad jų gyvenvietės saugotų Trakus ir Vilnių nuo priešų antpuolių. Totoriai kariai sudarė Vytauto asmeninę sargybą, o jie pagarsėjo kaip itin ištikimi ir drąsūs.

Raižių totorių bendruomenės pirmininkas Ipolitas Makulavičius sako, jog reikia pažvelgti į religijų kilmę, norint geriau suprasti geopolitinius ir kultūrinius procesus, vykstančius šiandien. „Visos trys konfesijos – tiek judėjų, tiek krikščionių, tiek musulmonų – yra panašios. Jų pagrindas Senojo Testamento Pradžios knyga, kurioje sakoma, kad Dievas sukūrė žmogų, hebrajiškai vadinamą Adam. Adam išliko visose trijose konfesijose, visgi istoriniai motyvai lėmė, kad tapome skirtingi, nors mūsų šaknys – tos pačios.“ Pabaigęs sakinį, prideda: „Pagal tautybę esu totorius, pagal religiją musulmonas, o kaip pilietis – lietuvis“. I. Makulavičiaus teigimu, svarbiausia sau pačiam atsakyti į klausimą, kas ir koks esi, kuo nori tapti.

Pabėgėliai iš Artimųjų Rytų kerta Vengrijos sieną (AFP nuotr.)
Pabėgėliai iš Artimųjų Rytų kerta Vengrijos sieną (AFP nuotr.)

Specialistų teigimu, netinkamas atvykstančiųjų priėmimas ir integravimas gali tapti priežastimi nepageidaujamoms pasekmėms, tokioms kaip: nuolatinis pabėgėlių išlaikymas; gyventojų ir migrantų priešprieša; pablogėjęs psichologinis ir socialinis klimatas; atsiradęs nesaugumas; pablogėjusi kriminogeninė situacija.

Pasiruošimas sėkmingai pabėgėlių integracijai šalyje yra svarbus. Būtina turėti aiškią migrantų integravimo strategiją bei planą trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje. Svarbu suburti ir motyvuotus integracijos plano vykdytojus. Ruoštis turime tam, kad atėjus laikui, kai pabėgėliai atvyks, būtume pasirengę bei operatyviai galėtume juos tinkamai priimti ir padėti integruotis.

SRTRF-logo

Kitos naujienos

Namų rungtynių seriją Alytaus futbolininkai pradeda jau liepos 1d., šį penktadienį, 19 val....

Šildymo sezonas neišvengiamai ateis. Kuro kaina pastaruoju metu augo lyg ant mielių, tad tai n...

Jau artėjantį savaitgalį, liepos 1-3 dienomis Alytuje esantį Dainų slėnį sudrebins varikli...

Alytuje prasideda I-asis Tarptautinis žemės meno simpoziumas „Žymės“. Liepos 1-9 dienomis šalies...