Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Radijo stoties FM99 eteryje laida „Pirmas puslapis“ apie tai, kokios aktualiausios naujienos šiandien pirmuosiuose naujienų portalų ir laikraščių puslapiuose.
KAUNO DIENA: Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pirmadienį grįžo į darbą po kelis mėnesius trukusios reabilitacijos, jis tvirtina besijaučiantis gerai. Paklaustas, ar dabar mero pareigas eis labiau tausodamas save ir daugiau galių perleis pavaduotojams, V. Matijošaitis teigė nesiejantis savo sveikatos problemų su darbu. „Vicemerai ir iki šiol visas galias turėjo. O mano sveikatos problemos tikrai ne dėl darbo. Nemanau, kad aš toks skystas, jog nuo nervų mano sveikata sugriuvo”, – tikina Kauno meras. 59-erių politikas gydėsi nuo birželi pradžios, kai pasijuto blogai sutrikus kraujospūdžiui. Liepą V. Matijošaičiui atlikta širdies ir širdies kraujagyslių operacija. Reabilitacijos metu rugpjūčio pabaigoje jam operuotas apendicitas.
LIETUVOS RYTAS: Teisėjui Valerijui Paškevičiui, daugiau kaip 21 metus dirbusiam Vilniaus miesto apylinkės teisme, praėjusio savaitgalio nuotykiai smarkiai apkarto. 49-erių V. Paškevičius sekmadienį kelyje susikivirčijo su kitu vairuotoju, kuris, jausdamasis teisus, iškvietė policijos pareigūnus. Tada ir paaiškėjo, kad teisėjas prie vairo sėdėjo girtas, jam nustatytas vidutinis girtumas – 1,8 promilės. V. Paškevičius pats surašė raštą Teisėjų tarybai atleisti jį iš pareigų. Jo prašymas dėl atleidimo iš darbo buvo išsiųstas į Prezidentūrą. Jį gavusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį pasirašė dekretą, kuriuo kreipėsi į Teisėjų tarybą prašydama atleisti V. Paškevičių iš pareigų pažeminus tesėjo vardą. Ar Teisėjų taryba pritars Prezidentės siūlymui, paaiškės penktadienį.
VAKARŲ EKSPRESAS: Palangos apylinkės teismas atmetė Kultūros paveldo departamento (KPD) ieškinį, kuriuo buvo prašoma valstybės žinion paimti dalį daugiau nei dešimtmetį netvarkomo Palangos kurhauzo. Sykiu buvo atmestas ir Jackų priešieškinys, kuriuo buvo reikalaujama atlyginti valstybės neva padarytą žalą – 103 tūkst. litų. Teisėja Diana Vercinskė žurnalistams aiškino, jog teismas nenustatė pagrindo nusavinti Jackoms priklausančio turto, o paveldosaugininkams nepavyko įrodyti, kad Jackos neprižiūri savo kurhauzo dalies. Gedimino Jackos tvirtinimu, „meras Š. Vaitkus yra asmeniškai nusistatęs, kad kurhauzas nebūtų atstatytas”. Tuo metu Palangos mero Šarūno Vaitkaus teigimu, Palangos gyventojai puikiai žino apie kurhauzą ir kokiomis aplinkybėmis jis sudegė.
„Nuo 2002-ųjų kurhauzas 13 metų stovėjo kaip griuvėsis. Kita pusė, bendraturčiai, visada nenorėdavo, ir iki šios dienos esu įsitikinęs, kad nenori, atstatyti kurhauzo. Dėl to valstybė, ne savivaldybė, kreipėsi į teismą prašydama perimti šią dalį valstybės žinion. Net kai pradėjome atkurti kurhauzo dalį, savininkai kaišiojo pagalius į ratus – tik teismų sprendimais pavyko išsikovoti, kad būtų atstatyta dalis pastato, kuris dabar naudojamas kultūros poreikiams”, – sakė meras. Panašu, kad sprendimas bus apskųstas. „Šiuo atveju teismo sprendimas Kultūros paveldo departamento netenkina. Kadangi teismas išdėstė sutrumpintą sprendimą, susipažinę išsamiai priimsime sprendimą dėl apeliacinio skundo teikimo”, – sakė KPD atstovas Arūnas Umbrasas.
ŠIAULIŲ KRAŠTAS: Iš Kelmės girininkijos kiemo nugvelbę Tytuvėnų miškų urėdijai priklausantį visureigį, vagys neilgai trukus turėjo jį atiduoti policijai. 13 tūkst. eurų kainuojantis „Toyota Hilux” pavogtas rugsėjo 15-osios naktį. Vagių ir visureigio paieškai susitelkė Kelmės rajono bei Tauragės ir Šiaulių apskričių policijos pareigūnai. Mašina, praėjus penkioms dienoms, rasta miške, Kėdainių rajone, Kriukų seniūnijoje – šią vietą pareigūnams parodė įtariamuoju tapęs ir išvakarėse dėl šios vagystės sulaikytas 25-erių Raseinių rajono gyventojas. Neatmetama, kad visureigio vagystės byloje įtariamųjų gali būti ir daugiau. Ikiteisminį tyrimą dėl vagystės atlieka Telšių apskrities policijos pareigūnai.
KLAIPĖDA: Klaipėdiečių suburtoje automobilių vagių gaujoje ne paskutinį vaidmenį vaidino ir dvi merginos, pamėgusios lengvus pinigus. „Klaipėda” rašo, jog pernai Vakarų Lietuvoje staiga pasipylė automobilių „Toyota” vagystės. Po ilgo sekimo tapo aišku, kad vagių gaują subūrė anksčiau tokią pat veiklą Ispanijoje organizavęs ir dėl to nuteistas 39-erių klaipėdietis, sumanęs panašų „veiklos modelį” pritaikyti uostamiestyje. Jam ėmėsi talkinti ir vienas uostamiesčio policininkams žinomas 32 metų asmuo, taip pat dvi iš Tauragės kilusios 22-ejų ir 19 metų seserys. Veiklai įsibėgėjus, uostamiestyje ir Tauragės apskrityje ėmė dingi „Toyota” markės automobiliai. Seserų darbas buvo nuvairuoti vogtus automobilius į sodybą Plungės rajone, kur jie buvo perdaromi ar išardomi ir parduodami. Sodybos 38-erių savininkas buvo dar vienas gaujos narys.
Atlikę kratą plungiškio sodyboje pareigūnai aptiko daugybę vogtų mašinų detalių, automobilių atrakinimui ir variklių įjungimui skirtos įrangos, kitų šalių automobilių registracijos dokumentų, automobilių užvedimo schemų ir kitko. Kratos metu Plungės rajone buvo rastas šiemet liepos pabaigoje pavogtas automobilis „Toyota Prius”. Kiek vėliau aptiktas ir rugpjūčio pradžioje iš Klaipėdos Pietinės gatvės pavogtas, Norvegijoje registruotas „Honda CRV”. Dar du „Toyota” markės automobiliai rasti jau parduoti Vilniuje ir Kaune. Gaujos veiklą tiria Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai. Įtariamiesiems gresia iki 8 metų laisvės atėmimo bausmės.
KAUNO DIENA: Būsimų parlamentarų pažadai stulbina politologus ir ekonomistus. Kandidatai į savo pusę rinkėjus mėgina palenkti žadėdami nerealias algas, pensijas ar išmokas už vaikus, tūkstantines išmokas bei nemokamus žemės sklypus sugrįžtamiems emigrantams. Kai kurios politikų programos kertasi su sveika logika ir nuovoka apie valstybės valdymą bei makroekonomiką, – rašo „Kauno diena”. Taigi kandidatai per artėjančius ketverius metus rinkėjams žada pinigų – vidutinį mėnesio atlyginimą „bent iki 1 450 eurų”, minimalų – 450 eurų. „Sieksiu, kad minimalus mėnesio atlyginimas į rankas 2018 m. Lietuvoje siektų 777 eurus į rankas. Vienkartinė pašalpa už kiekvieną gimusį vaiką siektų 3 tūkst. eurų ir kas mėnesį būtų mokama 100 eurų „vaiko” pinigų”.
„Kiekvienam šalies piliečiui, sulaukusiam 18 metų, gyvenimo pradžiai skirsime 2 tūkst. eurų paramą”. „Būtiniausiems maisto produktams ir vaistams taikysime 5 proc. lengvatinį tarifą”. Ir tai tik maža dalis tų ekonominių permainų, kurių ketina imtis naujai išrinktieji, jei mes jiems patikėsime savo balsą. Ekonomistai kritiškai vertina šiuos pažadus. Ekonomikos eksperto Gitano Nausėdos teigimu, „toks stebuklingas atlyginimų padidėjimas galimas tik vykdant labai drastiškas darbo rinkos ir švietimo sistemos reformas, skatinant verslą, tačiau ne visų partijų programose matau tą norą reformuoti darbo rinką. Netgi atvirkščiai”.
„Tos partijos, kurios siūlo mažinti PVM tarifą, siūlo dar ir didinti išlaidas bei kelti algas ir pensijas. Čia nukirpsime, pajamų neteksime, bet padidinsime atlyginimus, ir dar pažada, kad sudarys valstybės rezervą kažkokiems neatidėliotiniems reikalams. Tai palaukite, ponai, apsispręskite, kaip jūs galite daryti du priešingus veiksmus? Jei sukate į kairę, negalite nuvažiuoti į dešinę. Tas pats galioja ir ekonominiams sprendimams. Jei priimamas sprendimas, kuriuo mažinamos valstybės biudžeto pajamos, kaip tuo pat metu gali būti didinamos išlaidos? Tai tiesiog ekonomiškai neišeina”, – reziumavo G. Nausėda.
LIETUVOS RYTAS: Šią vasarą tiesiogiai iš poilsiautojų Palangos kurorto surinktos pajamos siekė beveik 700 tūkst. eurų. Tiek gauta iš rinkliavos už nakvynę, automobilių stovėjimą ir muzikinio fontano. Didžiausią iš poilsiautojų gautų pajamų dalį sudaro rinkliava už kurorto infrastruktūrą, kurią turi sumokėti kiekvienas Palangoje nakvojęs suaugęs asmuo. Per tris vasaros mėnesius iš šios rinkliavos miesto biudžetas gavo apie 347 tūkst. eurų. Pernai pajamos buvo beveik triskart mažesnės – 130 tūkst. eurų, tiesa, praėjusiais metais kurorto svečiai už nakvynę mokėjo po 30 centų, o šiemet – po eurą. Be kita ko, šiemet mažiau pajamų gauta iš šokančio fontano. Per tris mėnesius iš dainas užsakiusių poilsiautojų gauti 4 146 eurai. Pernai komunalininkai vien liepą ir rugpjūtį iš fontano buvo uždirbę 5 221 eurą.
KLAIPĖDA: Pribloškiantis biurokratų abejingumas privertė paprastus uostamiesčio žmones elgtis pilietiškai – jie ėmė patys gelbėti sausinamame Laukžemių tvenkinyje likimo valiai paliktas žuvis, rašo „Klaipėda”. Prie Laukžemių tvenkinio prieš kelias savaites buvo pradėta remontuoti avarinės būklės užtvanka, nes baimintasi, jog ji vieną dieną grius ir vanduo užlies aplinkines gyvenvietes. Tačiau nepagalvota apie tvenkinyje buvusias žuvis. „Skaudžiausia dėl žuvų, kurių, slūgstant vandeniui, lieka tūkstančiai. Didesnes, kiek buvo įmanoma, surinkome drauge su savanoriais”, – sakė klaipėdietis Tomas Navalinskas. Gali būti, kad šiame vandens telkinyje yra apie 100 tonų žuvų, o kai čia visai neliks vandens, žus daugybė jų, taip pat ir nykstančios rūšys. Entuziastų įsitikinimu, nutarimas nusausinti tvenkinį buvo priimtas neapgalvotai. Jie ieško galimybių perkelti žuvis į kitus tvenkinius.
Žvejų entuziastų iniciatyva sveikintina, tačiau jau dabar aišku, kad dalis Laukžemių tvenkinyje esančių žuvų pasmerktos žūti. To neslepia ir Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas V. Marozas. „Laukiame, kol vanduo nuseks tiek, kad galėtume perkelti žuvis. Bijau, kad dalis vis tiek žus”, – sakė jis. Laukžemių tvenkinys priklauso Klaipėdos rajono savivaldybei, kuriai užtvankos remontas atsieis apie 257 tūkst. eurų. Kitąmet ją ketinama atstatyti, o 2018-aisiais – įžuvinti tvenkinį.
Daugiau naujienų išgirsite paklausę rubrikos įrašą. Rubrika „Pirmas puslapis“ kiekvieną antradienį 14:30 laiku.
