„Pirmas puslapis“ – Kas žaloja medžius Likiškių parke lieka neįminta mįslė alytiškiams

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Radijo stoties FM99 eteryje laida „Pirmas puslapis“ apie tai, kokios aktualiausios naujienos šiandien pirmuosiuose naujienų portalų ir laikraščių puslapiuose.

Alytaus naujienos: Aldona Kudzienė straipsnyje „Vandalizmas ar gerai apgalvotas chuliganizmas?” rašo: Dar ge­gu­žę re­dak­ci­ją pa­sie­kė pi­lie­tiš­kos aly­tiš­kės Lai­mos pa­ste­bė­ji­mai, kad Li­kiš­kių par­ko pa­kraš­ty­je, Jur­giš­kių gat­vės 10 dau­gia­bu­čio kai­my­nys­tė­je, pra­dė­ti nio­ko­ti jau­ni me­džiai. Kle­vų ir ki­tų me­džių eg­ze­ku­ci­ja ne­si­liau­ja iki da­bar. Žurnalistei apsilankius minėtame Likiškių parko 155 kvartale, teko suskaičiuoti apie 10 jaunų klevų, kuriems nulupta žievė. Kreiptasi į policiją, tačiau pareigūnams nepavyko nustatyti kaltininko. Įtarta, kad šioje vietoje vyks statybos, galbūt todėl norima atsikratyti statyboms trukdančių medžių. Ankščiau šioje teritorijoje kabojo informacinė lentelė apie būsiančias statybas, dabar jos nebėra. Tad gyventojai spėlioja vyks statybos ar ne? Apie tai telefonu pakomentavo Alytaus miesto savivaldybės Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas, miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Matažinskas. Klausykitės įrašo.

Vakarų ekspresas: Vakar pirmą kartą į Klaipėdos uostą draugiško vizito atplaukė Japonijos karo laivai. Su jais atvyko pučiamųjų orkestras ir būgnininkų grupė. Lietuvos kariškiai, pripratę prie NATO laivų vizitų, juokavo, kad priimdami japonus suprato, kas yra užsieniečių vizitas – viskas pagal protokolą. Šiuos laivus šiandien ir rytoj galės apžiūrėti ir visuomenės atstovai. Centriniame Klaipėdos terminale (CKT) prišvartuotą Japonijos jūrų savigynos pajėgų mokomųjų laivų eskadrą sudaro laivai „Kashima”, „Asagiri”, ir „Setoyuki”. Visuose trijuose laivuose tarnauja per 200 jūrininkų. Tai jauni karininkai, neseniai baigę mokslus ir atliekantys praktiką. Japonai susipažins su Lietuvos karininkų rengimo sistema, lankysis Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, karo laivų flotilėje. Eskadra iš viso suplanavo aplankyti 13 šalių, įskaičiuojant ir Lietuvą. Taip minimas ir Lietuvos bei Japonijos tarptautinių santykių atnaujinimo 25-metis.

Klaipėda:  Svečiams sveikinimo žodį tardamas Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kpt. A.Mockus akcentavo Lietuvos ir Japonijos dvišalių ryšių glaudumą bei palinkėjo puikios viešnagės Lietuvoje. Japonijos jūrų savigynos pajėgų mokomosios eskadros vadas kontradmirolas Hidetos hi Iwasaki savo sveikinimo kalboje papasakojo apie vykdomą mokomąjį plaukiojimą, kurio metu eskadra aplanko daug šalių uostų, taip pat atkreipė dėmesį į kultūrinius ir istorinius aspektus, siejančius Japoniją su Lietuva. Atvykusius svečius krantinėje pasitiko ir gausus būrys Lietuvos pajūryje stovyklaujančių vaikų.

Lietuvos žinios: Dėmesio centre atsidūrusi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena valstybę valstybėje. Išlaikyti šią įstaigą kainuoja maždaug tiek pat, kiek ir Seimą – apie 28 mln. eurų kasmet. VMVT dirba 1675 darbuotojai, t.y. 14 kartų daugiau nei Kultūros ir šešiskart daugiau nei Švietimo ir mokslo ministerijose. Jono Miliaus vadovaujamą įstaigą biurokratijos mažintojai daugybę metų aplenkdavo. VMVT darbuotojų skaičius nesikeitė ketverius metus, o įstaigos finansavimas pamažu didinamas. (…)Be to, aiškėja, kad nepriklausoma turinti būti tarnyba galbūt tokia nėra.

Vakarų ekspresas: „Ruošiame būstą pabėgėliams”, – tokią frazę smalsaujantiems kaimynams Vytauto g. ištarė baldus ir buitinę techniką į butą nešę žmonės. Susirūpinę klaipėdiečiai ėmė domėtis, ar tai teisybė ir kodėl apie būsimus kaimynus jiems nebuvo pranešta. Vis dėlto paaiškėjo, kad kalbos apie pabėgėlius tebuvo rimtu veidu pasakytas pokštas. Klaipėdos miesto socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė, išgirdusi istoriją, tik nusijuokė. (…) Šiuo metu Klaipėdoje gyvena penki iš Ukrainos perkelti asmenys – keturių asmenų šeima bei minėtos moters sūnus, jaunas vyras.

Lietuvos rytas: Kompanija – mažesnė negu prieš ketverius metus, bet ir vėl labai marga. Taip galima apibūdinti vaizdą prie artėjančių Simo rinkimų starto linijos.Kovoje dėl 141 Seimo nario kėdės šiemet ketina dalyvauti 16 partijų, iš jų keturios užsimojo susijungti į dvi koalicijas. Į šią kovą dar turėtų įsitraukti apie tris dešimtis savarankiškai vienmandatėse apygardose save norinčių išsikelti asmenų.

Vakaro žinios: Šiuo metu Lietuvoje yra 15 šventinių dienų, kada minime svarbias šventes ir nedirbame. Taip pat iš viso minime 22 tautines ir religines šventes bei daugiau kaip 50 atmintinų dienų. Daugiausia tarp jų – profesijų šventės, o štai viena itin svarbi diena nepatenka nė į vieną sąrašą. Rugpjūčio 9-oji – Tarptautinė tautos diena. Deja, nesigirdi šia proga nei politikų sveikinimų, nei skambių minėjimų. (…)Vytautas Bubnys, rašytojas: „Mes labai skundžiamės, kad mūsų šalis buvo okupuota, persekiojama, išnaudojama ir skriaudžiama. Bet mažai prisimename, kad net ir tais okupacijos metais Tauta nebuvo numirusi ir tautiškumas buvo tikrai gyvas. Jis skleidėsi gražiausiais reiškiniais mūsų kultūroje. Galbūt Dainų šventėje ir būdavo atiduodama duoklė vienai kitai partinei dainai, tačiau didžioji dauguma buvo pačios gražiausios tautinės dainos. Taip pat ir tautiškumą puoselėjantys spektakliai, literatūra, kviečianti telktis Tautą, būti su ja. Tautiškumo idėja buvo palaikoma visą laiką. Todėl gimė ir Sąjūdis.” Dalia Teišerskytė, Seimo narė, Liberalų frakcijos narė: „Gėda pasakyti, bet tikrai nežinau tokios dienos. Juolab kai dabar vasara, tiek daug švenčių ir dalyvavimų, kad ir štai tokią tikrai svarbią šventę praleidau. Ačiū labai, kad pasakėte, pasidomėsiu jos reikšme ir istorija. Manau, labai graži ir prasminga šventė, tad gaila, kad niekas apie tai plačiau nežino.”

Vakarų ekspresas: Rugpjūčio 6-osios naktį įvykęs incidentas prie Būtingės naftos terminalo jūroje iš pirmo žvilgsnio atrodo juokingas. Jachta plaukiantis girtas vokietis kepštelėjo stovinčiam tanklaiviui. Jeigu ne Lietuvos pasieniečiai, jachta galėjo užplaukti ant seklumos ties Smiltynės pliažu, bet viskas baigėsi laimingai – niekas nenukentėjo. Tačiau dabar didžiausią nerimą kelia tanklaivių apsauga prie Būtingės plūduro. Rugpjūčio 6 d., apie 3 val. nakties, Vokietijoje registruota jachta „Marianne” pavojingai artėjo prie tanklaivio „Matterhorn Spirit”, stovinčio prie Būtingės naftos terminalo plūduro jūroje. Apsaugos tarnybos atstovai siuntė perspėjimus, bet laivelyje niekas neatsiliepė ir jis „atsitrenkė” – tiksliau praslydo pro pat tanklaivio šoną ir kaip niekur nieko plaukė toliau. Tik vėliau paaiškėjo, kad 45 metų jachtos kapitonas vokietis M. W. plaukė „autopilotu”, buvo girtas ir miegojo. (…)Uostininkų teigimu, tanklaivis bet kuriuo atveju turėjo būti pridengtas, kad prie jo neprisiartintų kitas laivas. Paprastai atviroje jūroje apsaugos priemonių imasi vilkikai. Galimas daiktas, privati kompanija, apsiėmusi saugoti tanklaivį, neatliko savo pareigos.

Kauno diena: Iš Anglijos pargabentas šiurpios egzekucijos, per apsipažinimą surengtos niekuo dėtam nepilnamečiui, organizatoriumi laikomas Rodrigas Antonovas. Lietuvai šio jau keturis kartus teisto kauniečio parsivežimas kainavo daugiau kaip 2 tūkst. eurų. Anot teisėsaugininkų, 25-erių R.Antonovo su bendrais įvykdytas nusikaltimas išsiskiria nepamatuotu smurtu. Jų aukai buvo sulaužyti veido kaulai – nosies, žandikaulio, kaktos, nuskelti ir sužaloti dantys. Pargriautam nepilnamečiui spardyta tik į galvą. Nuosprendį jau išgirdę R.Antonovo bendrininkai nuteisti realiu laisvės atėmimu, nepaisant to, kad tai buvo pirmoji jų akistata su Temide.

Lietuvos žinios:  Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukta Kuršių nerija ir vėl neišbrenda iš skandalų: šįkart dėl jos planavimo dokumentų susipliekė Kultūros paveldo departamentas (KPD) ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT). Valstybinė kultūros paveldo komisija viešai pranešė, kad minėtos institucijos atsisako suderinti Kuršių nerijos teritorijų tvarkymo ir planavimo dokumentus bei ėmė bylinėtis. „Nepasidalijama įtakos sritimis. Viena institucija nederina kitos parengtų dokumentų, todėl Neringoje viskas strigs. Tas tarpžinybinis konfliktas vyksta nebe pirmus metus, o dabar – vos ne karo padėtis. Dėl to kenčia Neringos savivaldybė, nes be patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų neįmanoma jokia urbanistinė plėtra”,- „Lietuvos žiniom” sakė Neringos meras Darius Jasaitis.

Vakarų ekspresas: Vestuviniai žiedai – amžinos meilės ir ištikimybės simbolis – itin svarbus jaunavedžių aksesuaras, tad jam paprastai skiriamas didelis dėmesys. Dažna besituokianti pora neranda patinkančių ar nenori masinės gamybos žiedų, tad nusprendžia gamintis juvelyrinius dirbinius pagal individualų užsakymą. Tačiau jei iškyla konfliktas dėl žiedų kokybės ar užsakymo atlikimo, Lietuvos prabavimo rūmai ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsakomybės nustatyti tiesą kratosi.

Daugiau naujienų išgirsite paklausę rubrikos įrašą. Rubrika „Pirmas puslapis“ kiekvieną antradienį 14:30 laiku.