Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Gausiais rinkimų metais Lietuvos rinkėjai išgirs visko. Nors kol kas diskusijos verda apie kandidatus į Prezidentus, tačiau veikiausiai ir temos ir kandidatai ir partijų pažadai smarkiai persipins. Svarbu, kad rinkėjai atsirinktų, primena politologai.
Mykolo Romerio universiteto politologė, Rima Urbonaitė fantastines diskusijų temas Europos Parlamento rinkimų debatuose Lietuvoje vadina noru įsiteikti rinkėjams.
„Manau, kad norima įsiteikti rinkėjams, galvojant kad rinkėjai neišmano EP veikimo principų ir nežino ką gali ar negali EP nariai, kitaip tariama bandoma manipuliuoti kalbant apie skaudžiausius dalykus“, – sako Rima Urbonaitė.
„Jeigu tu kalbi pavyzdžiui apie minimalaus atlyginimo suvienodinimą arba orias pensijas, be abejonės yra tų žmonių, tos temos visada aktualios ir visada jautrios, imama žadėti tai, kas tiesiog gali rinkėjų balsus sužvejoti ir tie rinkėjai nebus labai kritiški ir neklaus, kaip jūs tai padarysite“, – aiškina politologė.
Politikai kalba tai, kas rinkėjams skamba gražiai, žinodami rinkėjų nekritiškumą, sako R.Urbonaitė.
„Kai kurie išvis kalba apie tradicinės šeimos įtvirtinimą Europos Sąjungos teisėkūroje, mes suprantam kad tai kažkas iš beveik fantastikos srities“, – pastebi politologė.
Lietuvos atstovų EP yra vienuolika, tad realiausia, anot jos, klausyti tų, kurie kalba apie tai, ką jie palaikys, prie ko prisijungs, nes patiems inicijuoti didelius pokyčius sudėtinga.
Neaktyvumas palankus konservatoriams
Prognozuoti rinkimus kol kas sudėtinga, nes viskas priklausys nuo aktyvumo, sako politologė. Bus neseniai pasibaigę Prezidento rinkimai ir prasidėjusi vasara, tad didelio rinkėjų entuziazmo tikėtis sunku.
„Jeigu rinkimų aktyvumas yra žemas, tikėtina, tai bus palankiau konservatorių partijai, nes jų rinkėjai ateina ir lietui lyjant, ir pūgai siaučiant, ir vasarą“, – sako R.Urbonaitė. Ji pastebi dar vieną problemą – politikus atvirai sakančius, kad sąraše bus tik tam, kad pritraukti rinkėjus ir net neketinančius dirbti Europos Parlamente. Yra ir tokių, kurie veda sąrašą į EP, bet akivaizdu, kad jų vaidmuo bus svarbus ir Seimo rinkimuose, apie galimas manipuliacijas rinkėjais pasakoja politologė.
Tačiau didelio radikalų skaičiaus išrinktų Lietuvoje ji nesitiki. Abejonių yra ir dėl ilgamečio europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio išrinkimo: „2019 metų šios partijos programoje surastumėte pažadą, kad jie sieks keisti santykius su kaimynais ir ypač sieks gerinti santykius su rytų kaimynais. Dabartiniam kontekste tai skamba makabriškai, bet tuo metu jie laikėsi tokios pozicijos ir, tiesą sakant, Tomaševkis ir dabar nuo jos labai nenutolęs“.
Iššūkių bus visiems, tačiau didelių pokyčių EP sudėtyje tarp Lietuvos partijų R.Urbonaitė nesitiki.Konservatorių partija gali tikėtis daugiau mandatų dėl galimo (ne)aktyvumo, tačiau jiems nepalanku tai, kad šiuo metu yra valdančiojoje pozicijoje.
„Tad žemės drebėjimo gal ir nebus, o atskyrimas nuo Prezidento rinkimų labiausiai parankus bus būtent konservatoriams“, – spėja politologė.
Partijų pažadai
Šių metų rinkiminėse programose galima surasti nevieną nerealų pažadą. Darbo partija pasisako už Europos Sąjungoje vienodą minimalų atlyginimą, taip pat įsipareigoja ieškoti gerų, saugių, pragmatiškų sąlyčio taškų su visomis kaimyninėmis valstybėmis.
„Laisvė ir teisingumas“ sieks padidinti gimstamumą ir kovos prieš politiką, kuri skatina ekonominę imigraciją į ES, pamiršę lietuvius, visai neseniai ieškojusius geresnio gyvenimo ES šalyse.
Pažadai ir temos kartais atsiranda neatsitiktinai. Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto politologas Dr. Nerijus Maliukevičius primena apie dezinformacijos pavojų ir galimas įtakas iš užsienio.
Neseniai publikuotame tyrime apie dezinformacines kampanijas nuo 2015 iki 2021 metų, Rusijos dezinformacijos kampanijos Europoje suaktyvėja tada, kai valstybėse vyksta rinkimai.
Šie metai pasižymi rinkimų gausa ir globaliai, ne tik Lietuvoje, tad kontekstas tinkamas atakoms iš autoritarinių kaimynų, sako N.Maliukevičius.
„Demokratijoje rinkimai efektyviai funkcionuoja tikslios informacijos kontektse“, – primena N.Maliukevičius. Kai informacija sujaukiama ir daugėja chaoso, procesas komplikuojasi.
„Mūsų žvalgybos institucijos publikavo ataskaitą ir atkreipė dėmesį, kad daugėja dezinformacijos atakų, be to, jos tampa fiziškai agresyvesnės. Tai ir atakos prieš mūsų paminklus dažais ir tai sistema, atkartojanti ir Paryžiuje vykstančias atakas, matom bandymus supriešinti lietuvius su baltarusiais labai agresyviom kampanijom, tai yra didžiulis iššūkis ir turim suprasti, kad mūsų instituciniai gebėjimai ir resursai šioje srityje turi didėti “, – pabrėžia politologas.
Jis primena, kad tradicinis kalbėjimas apie „debunkingą“ ir „prebunkingą“ tiesiogiai priklauso nuo institucijų turimų resursų.
ES taip pat yra paskelbusi ataskaitą apie išorės jėgų kišimąsi į rinkimų procesus, joje įvardyti penki iššūkiai kaip išoriniai veikėjai gali kelti itampą.
„Pirmiausia atakos gali būti nukreiptos į informacijos vartojimą, kuriant dezinformacinį chaosą, gali būti nukreiptos į galimybės balsuoti komplikavimą, net ir fiziškai“, – laiškus į mokyklas primena politologas, kurie gali būti bandomosios atakos ir rinkimų metu galima vėl tai aktyvuoti, apsunkinant balsavimą.
Atakos gali būti nukreiptos į kandidatus ar partijas, tiek nepalankius, tiek ir bandant iškelti tam tikrus kandidatus.
N.Maliukevičius pastebi, kad tai nebūtinai turi būti tiesioginė korupcija, pakanka aktyvuoti tinkamas diskusijas, pavyzdžiui, apie taikos siekius Ukrainoje ar kitas temas, kurias tie kandidatai su savo retorika atneša ir tai tampa palanku autoritariniams kaimynams.
Kitas labai svarbus dalykas – pasitikėjimo demokratija, institucijomis ir rinkimais žlugdymas. Ir galiausiai – kibernetinių atakų grėsmė prieš rinkimų infrastruktūrą.
Anot N.Maliukevičiaus, svarbiausia ne tai, kad vienokie ar kitokie ideologiniai kandidatai įgaus didesnį matomumą, o išlaikyti demokratijos taisykles.
Dezinformacijos kampanijos dažnai yra ne ideologinės, jos skirtos kurti įtampas, chaosą, retorikos prie to prisideda, bet pats procesas tampa vis dažnesniu taikiniu ir dezinformacijos automatizavimas tai palengvina, tad labiausiai reikia rūpintis rinkimų proceso saugumu, o politinės diskusijos tik papildomas iššūkis, tiki N. Maliukevičius.
