Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Ant bankroto ribos atsidūrusios ir vadovų krizės krečiamos „Lietuvos jūrų laivininkystės“ (LJL) situacija paskatino prezidentę reikalauti valstybės įmonių vadybos kokybės bei skaidrumo.
„Prezidentės teigimu, šis atvejis tik patvirtina įsisenėjusias ir ydingas valstybinių įmonių valdymo tradicijas. Vadybos kokybė, pasak prezidentės, valstybinėse įmonėse turi keistis nedelsiant“, – šiandien teigė prezidentės Dalios Grybauskaitės, kuri laivininkystės ir kitų įmonių problemas aptarė su susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi, atstovė Daiva Ulbinaitė. Jos teigimu, Susisiekimo ministerijai valdo 12 strateginiu ir ekonominiu požiūriu svarbių bendrovių.
„Daugelio jų pajamos mažėja, žymiai mažėja ir dividendų mokėjimas į valstybės biudžetą. Nuo kovo į valstybės valdomų valdybas galima skirti nepriklausomus narius, tačiau tai daryti vengiama“, – sakė D.Ulbinaitė. Pasak jos, tokių įmonių valdybas ir stebėtojų tarybas turi sudaryti atsakingai atrinkti ir gebantys valdyti, o ne atsitiktiniai, suinteresuoti arba partiniai asmenys. „Prezidentės nuomone, būtina neatidėliojant skaidrinti, efektyvinti ir depolitizuoti valstybinių įmonių valdymą, nes jose pradeda įsigalėti savivalė“, – tvirtino šalies vadovės atstovė. Kovo pabaigoje valstybė valdė 131 įmonę, kuriose dirbo daugiau kaip 42,1 tūkst. darbuotojų.
Valstybės valdomai įmonei „Lietuvos geležinkeliai“ gresiant milijoninei baudai už išardytą kelią į Latviją, šalies vadovė sukritikavo prastą bendrovės bendradarbiavimą su tyrimą atliekančia Europos Komisija (EK). Dalia Grybauskaitė sako, kad „Lietuvos geležinkelių“ neveiklumas Lietuvai gali brangiai kainuoti. Susisiekimo ministras tikina, kad geležinkelio ruožu yra suinteresuota tik „Orlen Lietuva“, o realiausia išeitis yra modernizuoti susisiekimą su Latvija, nutiesiant europinę „Rail Baltica“. Europos Komisija sausį „Lietuvos geležinkeliams“ nusiuntė prieštaravimo pranešimą (angl. statement of objection). Anot Komisijos, įmonė galbūt ribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje Lietuvoje ir Latvijoje, kai 2008 metais išmontavo ruožo Bugeniai-Rengė bėgius. Pasak EK, taip buvo apribotos galimybės geležinkeliais vežti krovinius tarp Lietuvos ir Latvijos. Oficialų tyrimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ veiklos EK pradėjo 2013-ųjų kovą. Skundą dėl ruožo išmontavimo 2011 metais jai pateikė Lenkijos naftos koncernas „Orlen“. 2008 metų rugsėjį „Lietuvos geležinkeliai“ sustabdė eismą tarp Lietuvos ir Latvijos, o po mėnesio išmontavo bėgius, kurie iki šiol neatstatyti. Įmonė anksčiau yra teigusi, kad naftos produktus galima gabenti per Joniškį, tačiau „Orlen Lietuva“ teigė, kad šis maždaug 250 kilometrų ilgio alternatyvus kelias per Šiaulius ir Joniškį įmonei yra per brangus.
