Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Alytaus miesto teatras pradėjo 26-ojo sezoną – jauniausias trupės aktorius, 25-erių metų Vaidas Praspaliauskas suvaidino monospektaklį „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra/Pra…“ (pagal „Atviro rato“ aktoriaus Justo Tertelio pjesę „Pra…“). Spektaklio režisierė – Andra Virbičianskienė. Vaidui šis monospektaklis – bene rimčiausias profesinis išbandymas pastaraisiais metais.
Pjesė yra apie aktorius, apie tai, kas mus ištinka, kai užlipame ant scenos, apie sudėtingiausią pradžios momentą. Pavyzdžiui, aš, prieš išeidamas į sceną, visada užsimanau valgyti… Pilve tokie drugeliai skraido, kyla jaudulys, kad ko nors nepamirščiau… Jei padarau klaidų, ima stresas, kurį reikia suvaldyti ir atiduoti publikai kaip gerą energiją… Kilo daug prisiminimų, pavyzdžiui, kartą per spektaklį su kurso draugu dalinomės vienomis kelnėmis, nes kažkuris neatsinešėme šios kostiumo dalies…sako Vaidas.
Vaidas Praspaliauskas sako ,kad geriausias įvertinimas – publikos juokas. Jis suteikia dar daugiau azarto vaidybai. Mėgstu improvizuoti, kolegoms pamėtyti „pipiriukų“. Tada vaidinimas tampa gyvesnis. Kai pačiam aktoriui neįdomu vaidinti, tai ir publikai neįdomu žiūrėti.
Kiekvienas naujas vaidmuo – iššūkis. Esu jaunas, todėl negaliu sakyti, kad suvaidinus kokį nors vaidmenį bus „ramu“.Keista ta aktoriaus profesija… Štai prieš pat spektaklį vienas aktorius sužinojo, kad jo dukra žuvo. Ir aktorius tą vakarą spektaklį taip suvaidino!.. Tokia mūsų profesijos žmonių dalia… Bet dėl profesijos pasirinkimo nesigailiu. Džiaugiuosi, kai kolegos pasako pastabą – žinau, kad galiu mokytis, augti.
Spektaklį kurė jauna režisierė Andra Virbičianskienė…Pjesė artima kiekvienu išsakytu žodžiu, kiekviena ištylėta mintimi. Nuostabu stebėti aktorių, kuris lieka be jokio teatrinio drabužio. Be nuostabios muzikos, įspūdingų šviesų, be vizualizacijų, techninių žaidimų, kurie dažnai dabar užgožia aktorių.Tiek teatras, tiek rašymas, tiek kinas man įdomus tuo, kad galiu kurti naujus pasaulius ir taip bent šiek tiek pažinti visų pirma save. Žavi ieškojimas. Procesas. Nežinojimas ir staigus atradimo džiaugsmas. Visada aktoriams, su kuriais kuriame, sakau: „Esu tokia, kaip Jūs. Nė vienas nesame nei aukščiau, nei žemiau. Mes turime vieną kuprinę, susidedame reikalingiausius daiktus ir keliaujame. Kur nuves šis žemėlapis – pjesė, šiandien nė vienas nežinome. Atrasime kartu. O kai ateis diena, kai pasieksime kelionės tikslą, viskas pereis į Jūsų rankas. Aš būsiu tik ištikima stebėtoja…“
Mėgstu kūrybą be konfliktų, be jausminių pliūpsnių. Mėgstu dirbti ramiai ir žaismingai.Alytaus teatre dirbu dar tik trečią mėnesį. Nors jausmas, kad jame esu jau daugiau nei metus.
Norisi pagauti ir išlaikyti aktoriaus bei žiūrovo akistatą – atvirą pokalbį. Ir klausti: kas yra teatras? Kas jame svarbiausia šiandien? Kur šiandien teatras eina? Kur mes, Alytaus miesto teatras, norime eiti? Kodėl kviečiame žiūrovą į teatrą?
