Psichologinis karas Ukrainoje ir Wagner žygis į Maskvą. „Pilietiškumo dėlionė“

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Kaip veikia psichologinis karas, ar to dalis buvo ir Wagner žygis į Maskvą? Kaip žmones paversti ginklais ir priversti naikinti – kas vyksta rusų smegenyse ir iš kur neapykanta tik ką buvusiems broliams ukrainiečiams?
„Pilietiškumo dėlionėje“ – psichoanalitikos antropologas, etninių ir kultūrinių konfliktų mokslų daktaras, JAV specialiųjų pajėgų karininkas dr. Patrick James Christian ir žurnalistai Romas Sadauskas ir Liudas Ramanauskas.

Praėjusio savaitgalio įvykiai Rusijoje suteikė viltį

Į Wagnerio armijos žygį į Maskvą daugelis sudėjo visas savo svajones ir įsivaizdavo Jevgenijų Prigožiną gelbėtoju, kuris nuvers Putiną ir užbaigs karą. Viltys nebuvo pagrįstos, žinant šio žmogaus istoriją, tačiau lūkesčiai augo, kaip ir jų versijos.

Wagnerio karinė grupuotė ilgainiui tapo savarankiška politine ir karine figūra, dažnėjo susirėmimai su oficialia Rusijos armija ir tai negalėjo trukti ilgai. Vaizdas, nustebinęs sekančius įvykius – Rostovo gyventojų reakcija, kurie Prigožino kariuomenę pasitiko linksmai, su selfiais ir armonikomis.

„Manau, panašiai jį būtų sutikę ir visoje Rusijoje“, – svarsto žurnalistas Romas Sadauskas. – „Jeigu per visą Putino valdymo laikotarpį liaudžiai buvo įteigta, kad Putinas nepakeičiamas, dabar įsitvirtino priešinga tendencija – bet kas, tik ne Putinas, liaudis sutiktų taip pat bet kurį, norintį ką nors pakeisti“.

Tuo metu žiurkių bėgimas iš skęstančio laivo taip pat vyko, primena Liudas Ramanauskas, šeštadienį privatūs lėktuvai iš Maskvos kilo intensyviai, o lėktuvų bilietų kainos kilo iki tokių sumų, kokios buvo pirmosiomis karo ar mobilizacijos Rusijoje dienomis.

Vis dėlto pokyčiai Rusijoje kol kas nevyksta ir negali vykti nei demokratiniu būdu, nei kariniu. Tačiau politinė situacija aplink pasikeitė – prasidėjo spėliojimai, kad Lietuvai išaugo grėsmė dėl Prigožino buvimo Baltarusijoje. Visgi Baltarusijoje jis ne pirmą kartą, primena R.Sadauskas, ši Lietuvos kaimynė visada buvo Wagnerio armijos baze naudojama netgi daugiau, nei Rusija. Ne veltui tarpininku pasirinktas Lukašenka – jie su Prigožinu pažįstami apie 20 metų.

Tačiau pamirštamas dar vienas faktas – prieš 2020 metų prezidento rinkimus Baltarusijoje, kuriuos suklastojo Aliaksandras Lukašenka, Baltarusijos žiniasklaidoje buvo paskelbta, kad sulaikyti teroristai, kurie neva atvyko rengti perversmą Baltarusijoje. Tai buvo Wagner kovotojai, kurie be ginklų atvyko su Afrikos šalių padirbtais pasais ir tai buvo įprasta praktika – išvykoms į kitus kraštus jie ruošdavosi Baltarusijoje, taip buvo visada, ir visi apie tai žinojo.
Tad bazė Mogiliovo srityje skirsis tik tuo, kad čia grupuotė atsiveš kažkiek ginklų, bet Lietuvos situacija nuo to nesikeičia.

Psichologinis karas vyksta

Su Dr. Patrick James Christian, psichoanalitikos antropologu, etninių ir kultūrinių konfliktų mokslų daktaru „Pilietiškumo dėlionė“ susitiko Rygoje, NATO Strateginės komuniacijos konferencijoje. JAV specialiųjų pajėgų karininkas, 26 metus tarnavęs JAV armijoje, po to dar 7 metus dirbo tyrėju Jungtinių Valstijų specialiųjų operacijų komandoje. Dr. Christian kovojo ir atliko mokslinius tyrimus beveik visose konfliktų zonose per pastaruosius 25-erius metus Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Vidurio Rytuose, Pietryčių Azijoje, Rytų, Vakarų ir Šiaurės Afrikoje bei Rytų-Centrinėje Eurazijoje. Pastaruoju metu dr, Christian dirba kuriant NATO sąjungininkų transformacijos vadovybės kognityvinio karo koncepciją.

Patrikas į Rygą atvyko iš Ukrainos, Kyjivo, kur persikraustė 2023-iųjų sausį.
„Visas šis konfliktas Rytų centrinėje Europoje užtruks, aš tikrai jaudinuosi. 2021-uosius aš praleidau Sirijoje, mačiau, ką padarė rusų cheminis ginklas. Eini gatve ir matai 5-6 metų berniuką, mieliausią būtybę, jis klykia, nes jo rankos nudegintos cheminio ginklo.“ – pokalbį prisiminimu apie rusų karo būdus pradeda Patrick James Christian.
Į atsargą išėjęs 2015 metais, prieš tai jis 100 mėnesių be pertraukos kovojo Irake, Afganistane, Afrikoje, Centrinėje Amerikoje. Po to atliko tyrimus Jemene, Libijoje, Afganistane, Irake, Sirijoje, kol NATO kvietimas padėti sukurti kognityvinio karo programą atvedė į Ukrainą.

„Aš įsimylėjau ukrainiečius dėl jų drąsos, gebėjimo išgyventi, tai pirmas kartas mano karjeroje, kai aš dirbu konflikto zonoje su to paties fenotipo žmonėmis, kaip aš.“ – emocingai kalba Patrick J. Christian.
Jį verčia jaudintis tai, ką matė konfliktinėse zonose anksčiau – tai, ką Rusija daro Ukrainoje, teko matyti ir kitur, Sirijoje jie elgėsi dar baisiau, ir tai verčia manyti, kad Ukrainoje irgi dar ne pabaiga. Jis pasakoja konkrečius pavyzdžius, kaip rusai su Irano, Sirijos režimų žmonėmis palaužia visuomenę, šeimas priverčia elgtis taip, kaip jie niekada nebūtų net pagalvoję.

„Pirmiausia jie atima iš žmonių pragyvenimo šaltinį, kad šie neturėtų ką valgyti. Tada nueina pas tėvus, kurie turi vaikų ir sako, mes jums duosim maisto, kad galėtumėt išmaitinti šeimą, bet aš noriu vesti tavo 13-metę dukrą. Savaitgaliui, laikina santuoka. Tikslas – sugniuždyti šeimą. Kai mergaitė grįžta, sužalota, išprievartauta, ji bus giliai traumuota, broliai nekęs tėvų, dėl tokio sunkaus sprendimo, tėvai nekęs vienas kito ir savęs. Kai ši šeima suskaldyta, jie pasiims berniuką, jis taps priklausomu nuo hašišo, kurį jis vartoja tam, kad palengvinti psichologinį skausmą dėl tėvų išdavystės, gėdą dėl išniekintos sesers. Kai šis berniukas taps priklausomu nuo hašišo, jis Irano ir Rusijos režimo bus įtrauktas į narkotikų platinimo tinklą, tada kitus šeimos narius, kurie irgi palaužti, paims į kariuomenę.“ – rusų elgesio modelį, matytą kitose šalyse, pasakoja P.J.Christian.

Toks elgesio modelis – psichologinis ginklas, kurio tikslas padaryti Ukrainą nevaldomą vyriausybės, sukiršinti vieną kaimą prieš kitą, sukelti visuomenę kovoti vienus prieš kitus.

„Jie tai jau darė. Mes žiūrėjom, kaip jie tai darė Pietų Osetijoje, matėm, kaip jie nuteikinėja psichologiškai Pietų Osetijos gyventojus prieš Sakartvelo, tada Padnestrės prieš Moldovą, tas verčia galvoti, kad jie tai daro su gyventojais Luhanske ir Donecke.“ – pavyzdžius primena psichoanalitikas.

Rusiška tapatybė naudojama kaip psichologinis ginklas

Rusija pasisavinusi rusišką identitetą kaip savo nuosavybę ir tai paverčia ginklu.
„Rusiška tapatybė yra konstruktas, o Rusija tai naudoja kaip psichologinį ginklą.“ – neabejoja psichologinio karo ekspertas.
Situacija būtų analogiška, jei Jungtinė Karalystė sakytų, kad Anglija yra jos dalis, todėl visi, kas kalba angliškai, priklauso jai. Tačiau anglų kalbos versijų pasaulyje yra šimtai, kaip ir ispanų ar kitos plačiai pasaulyje paplitusios kalbos. Tačiau nei JK nei Ispanijai mintis savintis visus žmones, kalbančius ta kalba, nekyla. Tuo metu Rusija tai naudoja kaip pagrindą puolimui.

Patrikas aiškina, kas vyko Ukrainoje nuo pat karo pradžios. Šalis buvo tvindoma dezinformacija, misinformacija, kas sulaukė Ukrainos Vyriausybės reakcijos. Reakcija buvo – uždrausti rusų kalbą ir kalbėti tik ukrainietiškai. Anot eksperto, toks ir buvo Rusijos tikslas, tai leido jiems naudoti kaip įrodymą, kad „jie nori iš tavęs atimti tavo rusiškumą.“ Šie planai kuriami iš anksto, tačiau Ukrainos vyriausybė nebuvo tam pasiruošusi.

„Tad visuomenė sukeliama ginti savo identiteto, aiškinant, kad tu daugiau nebūsi Luhanso, Donetsko rusas, padedant jiems klaidingai suprasti, kad jų tapatybė, jų kultūrinis „Aš“ yra pavojuje. Žinoma, taip nebuvo, bet tai ir yra psichologinis ginklas. Dalis visuomenės priverčiama reaguoti neigiamai į kitą visuomenės dalį ir vyriausybę.“ – pasakoja dr.Christian.

Kol tokį rusų elgesį Vakarai ir NATO pradėjo priimti rimtai, prireikė daug laiko. Nuomonė, kad tai tik melas, tai ne provokacija, buvo labai gaji.

„Pradžia yra tokia – aš priversiu tave kalbėti blogai apie draugę, tada slaptai įrašysiu, ir su tuo nueisiu pas ją bei parodysiu, ir kai ji sakys „ta kalė“, vėl įrašysiu ir parnešiu atgal. Visa tai panaudosiu, kad supriešinčiau jus vieną prieš kitą, kad nekęstumėt vienas kitos, suorganizuosiu, kad galiausiai ji fiziškai tave sužeistų, kai matys jos vaikai. Štai kaip jie tai daro, tai planas, psichologinio ginklo procesas, kuris dvi seseris, du pusbrolius, dvi etnines grupes, priverčia kibti viena kitai į gerklę dėl nieko.“ – aiškina antropologas.

Situacijos gali būti labai įvairios, tačiau jų esmė – sukiršinti žmones, jiems to net nesuprantant, galiausiai pakišti jiems kokį nors anksčiau buvusi diskusijų objektą, kuris kitaip niekada nebūtų kėlęs didelio priešiškumo.

„Tai yra ko Vakarai nesupranta. Tai daroma tyčia ir sąmoningai suplanuota, suprogramuota. Vakarams labai sunku tuo patikėti, nes „tai taip vaikiška, tai taip barbariška, taip gyvuliška, taip žmonės nesielgia. Kaip gali Rusija naudoti tokį psichologinį karą, daryti tarp dviejų sesių, kad jos bandytų viena kitą nužudyti savo vaikų akyse, o tada vaikai bandytų nužudyti vienas kitą bandydami apginti savo motinas.“ Bet jie tai daro ir Amerikoje. Jie apsimeta juodaodžiais, tada priverčia juodaodžius kovoti prieš baltaodžius, jie taip veikia Afrikoje, Azijoje, per KGB samdinius, kurie kalba puikia anglų kalba. Jie niekada nedingo, jie tik persitvarkė nuo KGB agentų Vakaruose ruošimo, į psichologinio karo specialistus, kurie galėtų vykti ir aktyvuoti psichologines, socialines, emocines fronto linijas Italijoje, Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje, Vokietijoje, JAV, kitur,“ – sako etninių – kultūrinių konfliktų ekspertas.

Tas pats taikoma Lietuvoje

Tos pačios priemonės taikomos ir Lietuvoje, ir pačioje Rusijoje neabejoja Liudas. Ir ne vienerius metus ir ne tik nuo karo pradžios, o dešimtmečiais, pritaria R.Sadauskas. Tokia taktika pritaikyta ir ne visada sugebama atskirti, kur autentiška reakcija į kokius nors įvykius, o kur išprovokuota reakcija.

„Kiekvieną kartą, kai mes karo fone reikalaujam kažką atimti iš mūsų vietinių rusų, apriboti jų teises, galimybes, jie to tikslo pasiekia.“ – teigia Romas. Ir feisbuko komentaruose ir politikų pokalbiuose atsirandantis naratyvas, kad visas rusiškumas toksiškas, reikia panaikinti rusų mokyklas, ką padarė latviai, tai įrodo.

„Tai, kad Klaipėdos regione rinkimuose nedalyvavo nei viena rusų partija, reiškia, kad jie nesijaučia šios politinės sistemos dalimi ir nustumiam šiuos žmones į ten, kur jie taps tiesiogiai paveikiami visai ne mūsų.“ – apgailestauja pašnekovai.

Ukrainos miestų bombardavimas turi aiškų tikslą

Dr.Patrikas Džeimsas aiškina, kaip svarbu žmogui identitetas ir turėjimas su kuo tapatintis. Žmogui reikia patvirtinimo, kas jis, iš kur, tai suteikia sveika aplinka, pirmiausiai mylinti šeima. Tačiau karas laužo asmenybes, žmones paverčia visiškai kitokiais ir ypač kenkia vaikams.

Tai, kaip rusai elgiasi bombarduodami miestus, atrodo, be jokio tikslo, visgi turi labai aiškų tikslą – žmones paversti zombiais, nebegalinčiais ir nebenorinčiais nieko keisti, kaip yra Rusijoje.

„Ką dabar rusai daro su ukrainiečiais, paimdami jų vaikus ir išveždami į Rusiją, perdarydami ukrainiečių vaikų tapatybes į ką nors ne ukrainietiško. Jie deformuoja tai, kas jau buvo sukurta. Ir tai itin kenkia tiems jauniems žmonėms, todėl mums reikia juos susigrąžinti kaip įmanoma greičiau.“ – tvirtina psichoanalitikas.

Karas žaloja visą Ukrainos visuomenę – atviras ir tiesioginis karas, kasdieninės atakos, bombardavimo šokas sulaužo žmonių sąmonės „programinę įrangą“. Tai buvo stebėta dar I-ajame pasauliniame kare.

„Jei žmones laikysi nuolatiniame siaube, diena po dienos, žeminimas, smurtas, trauma nuo garsų, vaizdų, kūno sukrėtimai, smegenys nustoja tvarkingai dirbti. Tada prasideda trauma, kuri suardo pasąmonės tikrovę, sukelia nepasitikėjimą, įtarumą, pasidavimą, visą sąrašą simptomų ir, paprastai, kartu prasideda narkotikai, alkoholis, kartais atsitiktinis smurtas tam, kad numalšinti pasąmonės skausmą. Ir kai trauma tęsiasi, pasitikėjimas nyksta, žmonės susitraukia, išmoksta bejėgiškumo.“ – kas vyksta su žmogaus sąmone aiškina dr.Christian.

Jis pasakoja kažkada vieno psichiatro atliktą eksperimentą su kate, kuris paaiškina, kaip išmokstama bejėgiškumo – kur katė beeitų, ką bandytų daryti, ji nukrečiama elektros šoku. Galiausiai gyvūnas nebejuda iš vietos, jį ištinka traukuliai ir visiškas bejėgiškumas.

„Dabar suprantat, kas vyksta su rusų visuomene, išmokyta bejėgiškumo, beviltiškumo, ką jie bedarytų, jie bus pakratyti savo autoritarinės vyriausybės. Ten visada taip buvo, arba sovietinė, posovietinė, Romanovų, dabar Putino. Tad jie tokie. Čia tai ką daro diktatoriai – jie daro viską, kad jų visuomenė išmoktų bejėgiškumo, kad jie kaip zombiai darytų viską, kas jiems sakoma, nesvarbu, kas bus – vistiek gaus elektrošoką.“ – aiškina psicholiginio karo ekspertas.

Tai vyksta dabar Ukrainoje – nuolatinis bombardavimas, atakos, kai nusiunčiami dronai, vėliau sugrąžinami, keletą kartų tai pakartojus, išties atakuojama – visa tai tam, kad traumuoti visuomenę, pasakoja mosklininkas: „Trauma, kad tu nieko negali kontroliuoti, niekas negali tau padėti, tu neturi jokių sąjungininkų, tave visi apleido. Visa tai melas, bet tai grynasis efektas, kurio siekiama, visuomenės baimė ir pasidavimo jausmas, neviltis, kad tai niekada nesibaigs ir tęsis be galo.“ Rusų tikslas – susilpninti visuomenę, paversti ją nevaldoma.

Neapykanta Ukrainai

Psichologinio karo ekspertas paaiškina ir tą didžiulę neapykantą, kurią patiria ukrainiečiai iš rusų.
„Jūs esat trys seserys. Tu ir viena sesuo kentėjot nuo žiauraus tėvo, jūsų trečiai sesei buvo leista būti su motina, kuri yra gera, rūpestinga moteris. Ji augo sveika, laiminga ir saugi. Tu ir tavo sesuo buvot kankinamos, bauginamos, ir t.t. Tada vieną dieną susitinkat su seseria, ta, laimingąja, ir kaip manai tavo pasąmonė iškart sureaguos į ją? „Dabar tavo eilė kentėti sese ukrainiete. Mes kentėjom visą šį laiką, o tu išlikai be randų, dabar laikas, kad tu sužinotum, kas yra skausmas.“ Nesunku pamatyti rusų požiūrį į ukrainiečių brolius ir seseris: Kodėl tu išvengei tokio likimo? Ar tai reiškia, kad mes, rusai nusipelnėm kentėti?“ – pavyzdžiu paaiškina ekspertas.

Dar viena karių dalis – ne rusai. Pavyzdžiui, kalmukai. Būtent jie žiauriausiai elgiasi su ukrainiečių kariais, kastravo žuvusius ukrainiečius. Su kalmukais rusai elgiasi itin žiauriai ne vieną šimtmetį. Jie nekenčia baltų europiečių, jiems tai tik „kolonizatoriai“, tikina mokslininkas.

Lietuvos darbas – kurti savo sveiką visuomenę

Įveikti rusų žiaurumą ir suvaldyti Rusiją ne Lietuvos darbas. Lietuvos ir kitų NATO valstybių tikslas turi būti sukurti savo sveiką visuomenę, kuri būtų atspari išorės grėsmėms, neabejoja antropologas.

„Pirmas žingsnis – niekada nesiginčyk su melagiu. Rusija melagė, jie neturi priežasties kalbėti tiesą, tad nereikia ginčytis su Rusija, ignoruokit. Visos šalies žinutės turi būti skirtos savo žmonėms. Jei Rusija sako, kad Lietuva nekenčia ir naikina rusus, jūsų atsakymas neturi būti ne „mes nenaikinam“. Jūsų atsakymas turi būti – nauja Vyriausybės programa, kuri pasakoja apie etninių rusų mažumos indėlį Lietuvos valstybei, pavyzdžiui, identifikuojant atskirus Lietuvos rusų balsus poezijoje, mene, visur, ir aiškiai tai parodant. Jei kitos Lietuvos etninės grupės pradės piktintis, kodėl jūs leidžiat tiek pinigų jiems, reakcija paprasta – puiku, prisijunkit ir jūs kaimo lietuviai, ir jūs miesto lietuviai, ir jūs Lietuvos gyvulių augintojai, jūs turit puikiausią žemdirbystės istoriją, kaip pasaulis gali nesuprasti, kokie šaunūs jūs esat!“ – dėmesio visuomenei svarbą akcentuoja ekspertas. Varžytis šios bendruomenės turi ne su priešiškos valstybės melu, o su kaimynais – Latvijos ar Estijos gyvulių augintojais, žemdirbiais, sportininkais.

Klausykite daugiau „Pilietiškumo dėlionės“ laidoje.

Visą interviu apie spichologinio karo ginklus su dr. Patrick James Christian netrukus išgirsite radijo stoties FM99 eteryje ir www.fm99.lt.

Tiesiogiai #FM99 eteryje ir Youtube live kas antrą antradienį 10.15 val., laida kartojama trečiadienį 18.15 val, šeštadienį 10.15 val, sekmadienį 12.15 val.

Laidas surasite ir „FM99 radijo podkaste“, fm99.lt bei Facebook.

Prie projekto finansavimo prisideda Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas.