Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Europos Parlamentas (EP) patvirtino savo poziciją dėl Pusryčių direktyvos – taip vadinamas šis dokumentas. Kas jame svarbiausia, po balsavimo EP Strasbūre aiškino europarlamentaras, Aplinkos ir visuomenės sveikatos komiteto narys Liudas Mažylis.
Medus – tik tikras
„Pirmiausia ir mano asmeniškai svarbiausiai, kad tas dokumentas yra nukreiptas prieš medaus klastotojus. Tai, aš manau, yra didelis ekonominis nusikaltimas ir moralinis, ir prieš bites, ir prieš sąžiningus bitininkus, kada medumi pavadinamas bet koks sirupas, nors šiek tiek turintis medaus aromato.“ – neabejoja europarlamentaras.
Nors cukrumi šerti bites legalu, tačiau L.Mažylis sako norėtųsi, kad medumi būtų vadinamas tik „tas nektaras, kurį bitutės suneša iš natūralių augalų miške pievose“.
Tačiau pagal siūlymus naujam reguliavimui dabar reikės ženklinti medaus kilmę ir geografiškai, ir ar jis iš Europos Sąjungos valstybės ar trečiųjų valstybių. Turės būti aiškiai rašoma, jeigu tai yra Kinijoje išgautas medus, turint omeny galimai žemesnius standartus, aiškina L.Mažylis.
„Netgi jeigu bus medaus mišiniai, ir tai turės būti eiliškumo tvarka nurodyta, kad gal 49 % čia kinietiško, 20 %. galbūt lietuviško ir taip toliau mažėjančia tvarka.“ – pasakoja europarlamentaras. Anot jo, tai padės vartotojams žinoti ką valgo ir didins galimybes savo produkcija prekiauti ES bitininkams, kur standartai aukštesni.
Beje nedideliems bitynams, turintiems mažiau kaip 150 avilių, ir toliau nebus būtina nurodinėti iš kur kilę jų produktai, kad nebūtų didinama biurokratinė našta.
Sultys ir nektarai
„Iki šiol, jeigu produktas formaliu pavadinimu sultys, tai pagal europinę biurokratiją negalėjo jose būti pridėta papildomo cukraus arba medaus. Jeigu pridėta medaus arba cukraus, tai tada jau turi vadinti nektaru.“ – kitų produktų ženklinimo subtilybes pasakoja EP Sveikatos komiteto narys.
Iki šiol nebuvo galima rašyti ant sulčių, kad jose nėra papildomo cukraus, nes jau pagal pavadinbimą jo negali būti. Tačiau vartotojai nebūtinai žino, ką reiškia vienaip ar kitaip pavadintas produktas, tad dabar bus galima rašyti „sultys be papildomo cukraus“.
„Bet tokios reklamos ant gaminio, kad „gerk, sveika“ tai nebus galima rašyt.“ – sako pašnekovas. Nektarams niekas nesikeis, nes jie ir buvo su papildomais priedais.
Marmeladai ir džemai
Dar viena įdomi istorija su marmeladu, pasirodo, jie būna ne visų vaisių.
„Pasirodo, pagal europinę teisę ir biurokratiją marmeladai yra tik citrusinių vaisių marmeladai ir to nebūdavo galima rašyt nes taip yra pagal nutylėjimą – jeigu jau marmeladas, tai reiškia apelsinų, mandarinų arba citrinų.“ – aiškina Liudas Mažylis ir sako, jog ir pats nežinojęs, kad mermaladu galima vadinti tik citrusinių vaisių saldžius produktus, visa kita yra džemai.
„Man marmeladas gali būti ir obuolių“, – stebisi jis. Tad dabar siūloma leisti aiškiai rašyti, kad tai apelsinų ar citrinų marmeladas.
Klausykite plačiau apie Pusryčių direktyvą interviu su EP Sveikatos ir aplinkos komiteto nariu, Europos liaudies partijos frakcijos nariu Liudu Mažyliu.
