Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Šie metai ypatingai gausūs rinkimais ir ne tik Lietuvoje. Pirmieji šiais metais ir kol kas tie, apie kuriuos daugiausiai diskutuojama – Prezidento rinkimai, kurių pirmasis turas vyks gegužės 12 dieną, antrasis, jeigu jo prireiks, vyks po dviejų savaičių gegužės 26-ąją.
Šiais metais EP rinkimai vyks atskirai
Kadangi Europos Parlamento kadencijos Lietuvoje sutampa su Prezidento kadencijomis, t.y. trunka penkerius metus, įprastai EP rinkimai Lietuvoje rengiami kartu su Prezidento rinkimų antruoju turu, išskyrus 2009 metus. Tuomet aktyvumas buvo rekordiškai mažas, siekė vos per 20%. 2019 metais EP rinkimuose, vykusiuose kartu su Prezidento rinkimais, dalyvavo 53,37 % rinkėjų.
Dažniausiai tai leisdavo ir europinių rinkimų grafikas, tačiau ne šiais metais. 2024-aisiais visoje Europos Sąjungoje rinkimai vyks birželio 6–9 d., Lietuvoje – birželio 9 dieną.
„Europiniai rinkimai pagal Europos rinkimų įstatymą paprastai vyksta antrą birželio savaitgalį. Bet kaip žinom iš anksčiau, būdavo įmanoma pastumti į gegužės pabaigą, kas leidžia Europos Parlamentui jau birželį turėti aiškią sudėtį ir liepos pradžioje išrinkti Europos Komisijos pirmininką. Tad tai būdavo patogu Europos Parlamentui, kuris ir šiemet bandė stumtelti datą į gegužės pabaigą, tačiau dėl skirtingų aplinkybių skirtingose šalyse to nepavyko susitarti.“ – aiškina Europos Parlamento atstovė spaudai Delphine Colard.
Rinkimų reikalavimai skirtingi
Šalys su šiais europiniais rinkimais elgiasi įvairiai, kai kur jie vyksta atskirai, kitur grupuojami, pavyzdžiui, Belgijoje įstatymu numatyta, kad regioniniai rinkimai vyksta kartu su EP rinkimais.
EP rinkimai organizuojami ir daugiausiai priklauso nuo pačių šalių, nors Parlamentas siekia, kad būtų daugiau bendrų taisyklių, pavyzdžiui, susitarti dėl rinkėjų amžiaus. Daugumoje šalių balsuoti rinkimuose į EP galima nuo 18 metų, tačiau kai kuriose šalyse europarlamentarus rinkti galima jau nuo šešiolikos metų – Austrijoje jau senokai, nuo šių metų ir Belgijoje bei Vokietijoje balsuoja šešiolikmečiai, Maltoje taip pat nuo 16, o Graikijoje nuo 17 metų.
„Parlamentas siekia, kad visur būtų nustatytas 16 metų cenzas, tai reikštų ir 2 milijonus naujų rinkėjų.“ – teigia D.Colard.
Bendrų klausimų ir sprendimų netrūksta
Rinkimų diskusijų temos Lietuvoje kartais skamba fantastiškai, rinkėjams žadami nerealūs dalykai, tokie kaip didesnės pensijos ar vienodas minimalus atlyginimas visose ES šalyse.
„Būtų kiek liūdna, nes yra daugybė realių puikių dalykų, kuriuos suteikia Europa. Beje, minimalus atlyginimas dabar nustatytas europiniu lygiu, nes anksčiau jis buvo ne visose šalyse. Jis nevienodas, tačiau yra visur. Labai daug padaryta siekiant apsaugoti vaikus internete, ir kitų dalykų, apie kuriuos galima kalbėti, 65% lietuvių jaučia ES įtaką jų kasdieniam gyvenimui.“ – pasakoja EP atstovė.
Anot jos, lengviau fokusuotis į vietinius klausimus, tačiau kartais sritys labai skirtingos – pavyzdžiui, socialiniai reikalai vis dar daugiausia priklauso nuo pačios šalies sprendimų.
„Bet iš 900 teisės aktų esu tikra, kad yra apie ką kalbėti. Kad ir bendras įkroviklis visiems įrenginiams ar teisė remontuoti daiktus, o ne juos išmesti ir pirkti naujus, nes tai gerai ne tik gamtai, bet ir jūsų piniginei.“ – neabejoja Delphine Colard.
Prognozuoti rinkimų rezultatus D.Colard nesiėmė, anot jos, dabar svarbu, kad rinkėjai pasinaudotų savo teise balsuoti ir patys nuspręstų, svarbiausia, kad naujojo Europos Parlamento dauguma būtų stabili ir atlieptų piliečių poreikius.
„Neturint tvirtos ir stabilios daugumos būtų sunku išlaikyti nuolatinę paramą Ukrainai, atliepti ūkininkų lūkesčius, užtikrinti konkurencines sąlygas, sklandų skaitmeninį perėjimą, ar tęsti žaliąją darbotvarkę sąžiningiausiomis priemonėmis,“ – teigia pašnekovė.
EP rinkimų dalyviai Lietuvoje
Lietuvos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė pasakoja apie šių metų rinkimų dalyvius, kurių kiek mažiau – 19, nei 2019-aisiais, kai registravosi 22 dalyviai. Anot jos, tai galėjo lemti sugriežtintos taisyklės politiniams komitetams.
„Šiuose rinkimuose nedalyvauja nei vienas komitetas. Pagal naujus reikalavimus komitetas turi turėti 1000 steigėjų ir įsisteigti pusė metų iki rinkimų.“ – aiškina VRK pirmininkė.
Reikalavimą partijų koalicijoms peržengti 7% balsų barjerą, kad patektų į EP, o ne 5%, kaip reikalaujama iš partijų siekiama panaikinti dar iki šių rinkimų.
Aktyvumo VRK pirmininkė tikisi „kuo didesnio“. Anot jos, EP rinkimai patogūs tuo, kad balsuoti galima bet kur.
„Jeigu išvykstam į sodybą, atostogaujam, balsuoti galima bet kurioje rinkimų apylinkėje, nes tai vienas rinkimų biuletenis visoje Lietuvoje“, – primena L.Petronienė.
Spaudos konferencija apie artėjančius Europos Parlamento rinkimus su Lietuvos vyriausios rinkimų komisijos pirmininke Lina Petroniene, EP atstovo spaudai pavaduotoja Delphine Colard, Mykolo Romerio universiteto politologe Rima Urbonaite ir Vilnius universiteto TSPMI politologu Nerijumi Maliukevičiumi vyko Vilniuje kovo 19 dieną.
