Klausyti gyvai

24:00 - 06:30

Nakties garso takelis

S.Rudėnaitė: Didžiausias siekis – susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą ir išlaikyti teismų nepriklausomumą

Apie visuomenės pasitikėjimą teismais, ar bus Lietuvoje tarėjai, kaip COVID19 keičia teismų darbą ir ką gali visuomenės atstovai teisėjų savivaldoje – pokalbis su “Gyvo miesto” viešnia, laikinąja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke, Teisėjų tarybos pirmininke Sigita Rudėnaite.
Klausykite pokalbį visą pokalbį su Sigita Rudėnaite

Teisėjai – atskiro klano ar visuomenės dalis?

Visuomenės požiūris į teisėjus dažnai toks – atskiras klanas, o eiliniai piliečiai į jį pakliuvę turi nukentėti. Takoskyra tarp visuomenės ir teisėjų gili, pritaria S.Rudėnaitė. Anot jos, keista, kad tu vieną dieną esi laikomas visuomenės dalimi, nariu, bet paskirtas teisėju staiga iš jos iškrinti ir tampi išskirtiniu. 

“Man labai keista, kai sakom, kad yra teisėjai ir yra visuomenės atstovai, lyg tai galvojam, kad visuomenė yra visi kiti, kurie nėra teisėjai. Tai jei tarkim jūs ar aš jeigu vakar nebūčiau teisėja, tai būčiau visuomenės dalimi, o jeigu šiandien tampu teisėja, tai nebesu visuomenės dalis, tai be abejo, klaidingas skirstymas,” – stebisi LAT pirmininkė.

S.Rudėnaitės įsitikinimu, visuomenės atstovai, kurie įsijungia į teisėjų savivaldos veiklą, dalyvauja teisėjų bendruomenės vairiose institucijose, tokiose kaip Teisėjų etikos ir drausmės komisija (kurios nariu nuo gruodžio 13 d. paskirtas ir teisėją kalbinantis Liudas Ramanauskas), ir kitose, būtent šie žmonės gali padėti keisti takosyrą.

”Tų žmonių (visuomenės atstovų) dalyvavimas ir yra tas gėris, mano supratimu, kuris turėtų mums padėti tą barjerą kartais statomą ištirpdyti, nes turėsit galimybę iš vidaus pamatyti teisėjų bendruomenę, ir kad tai tie patys žmonės ir su privalumais, ir su ydomis, ir kad jie tikrai daro ne vien blogus dalykus, jie kasdien daro daug labai gerų darbų ir išeina žmonės iš teismo gavę, tikrai tikiu, dauguma atvejų teisingumą, pajutę, kad iš tikrųjų yra kas juos apgina,” – sako S.Rudėnaitė.

Sigita Rudėnaitė, Luko Balandžio nuotr.

“Teismų savivalda – teisėjų valdžia”

Klausiama, ką teisėjams reiškia jų savivalda, Teisėjų tarybos pirmininkė teigia, kad tai itin svarbu, nes teismai nepavaldūs niekam kitam, “teismai yra atskira valdžios šaka šalia Vyriausybes, Seimo ir Prezidento ir dėl to turi tvarkytis patys”.

“Teisėjų taryba yra tik iš profesionalių teisėjų darinys, sprendžia svarbius klausimas, bet visi kiti –  pavyzdžiui yra teisėjų egzaminas ir kviečiami į komisiją visuomenės atstovai, kurie atrenka žmones tinkančius tapti teisėjais. Teisėjų vertinimo procedūra – čia taip pat dirba ir teisėjai, ir visuomenės atstovai ir pagal rezultatus vertinama gerai ar blogai teisėjas dirba,” – visuomenės dalyvavimo teismų sistemos darbe svarbą pabrėžia S.Rudėnaitė. Be paminėtų yra atrankos komisija, kuri sprendžia, ar teisėjas gali daryti karjerą ir kilti aukščiau.

Teisėjų taryba yra ta tikriausia savivaldos institucija, sprendžianti ir kasdienius klausimus ir priimanti vidinius teisės aktus, tad savivalda ir yra teisėjų valdžia.

Visgi patys teisėjai inicijuoti įstatymų ar jų pataisų negali, turi kreiptis į ką nors, kas galėtų tai daryti – Prezidentą, Teisingumo ministrą, Seimo narį, tačiau pastarieji turi norėti tai daryti.

Politikai ir teisėjai

Paklausta apie santykius valstybės valdžių piramidėje, LAT pirmininkė įsitikinusi, kad permainos reikalingos, tačiau daug kas priklauso nuo konkrečių pareigas užimančių žmonių, o ne “iškabų”. Teisėjai – pastoviausia šios piramidės dalis, tuo tarpu politikai reguliariai keičiasi.

“Jeigu teisėjas nieko blogo nepadaro, arba jam nieko blogo neatsitinka, tai iki 65-erių jis yra pastovus, tačiau kitos valdžios nuolat keičiasi, arba renkamos, arba skiriamos ir labai daug priklauso nuo to, kokia susiklosto valdžios sudėtis,” – kalba teisėja. Naujoji teisėjų taryba kelia sau tikslą – ieškoti kelio į dialogą ir supratimą. 

Didžiausias siekis – susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą ir išlaikyti teismų nepriklausomumą 

“Labai norim, kad teismų veikla gerėtų ir kad visuomenė mumis pasitikėtų, bet nenorim, kad kitos valdžios primestų mums sprendimus visiškai nederinusios, nes teismai nėra koks nors departamentas prie Seimo ar Vyriausybės ir tas nepriklausomumas reikalingas ne kam nors kitam, o žmonėms, nes konfliktas gali kilti ir su važdžios atstovais ir čia reikia objektyvaus požiūrio,” – kalba Teisėjų tarybos pirmininkė.

Viltis teisėjų bendruomenė deda ir į visuomenės atstovus, kurie matydami procesus iš vidaus galėtų objektyviai skleisti informaciją, kartais pasiklystančią politikų kalbose.

“Tai iškyla ypač priešrinkiminiu laikotarpiu, kuomet nuolatinė tema, kad teismuose tik korupcija ir visi pasiryžę su ja kovoti. O visuomenė, matosi, kad gerai priima tokius pareiškimus.”

Teisinės valstybės egzistavimą ir teismų nepriklausomumą galima vertinti lyginantis su kaimynais, pavyzdžiui, su Baltarusija, kur per keturis protestų mėnesius nėra nei vienos bylos jėgos struktūrų atstovams, kokių neteisėtų veiksmų ar smurto jie besiimtų. 

Pasikėsinimų ir bandymų apriboti teismų neriklausomumą atsiranda visur, ne išimtis ir Lietuva, tačiau anot S.Rudėnaitės teismų nepriklausomumas nuo kitų valdžios institucijų pirmiausia reikalingas visuomenei, o ne patiems teisėjams.

Ar pagaliau atsiras tarėjai Lietuvoje?

Metai iš metų atsiranda iniciatyvos dar labiau įtraukti visuomenę į teisinės sistemos darbą ir būdas tai daryti – įsteigti teismų tarėjus. Anot S.Rudėnaitės, Teisėjų benduromenė tam pritaria.

“Mes jau seniai pritariame, kad taip. Yra bylos, ypač tos, kur  socialiai jautrios, kur reikia pasitelkti gal ir išmintį bendruomenės, tie tarėjai galėtų būti,” – sutinka Teisėjų tarybos pirmininkė. Nors ir ne visose bylose tarėjų reikia, nes kai kurie procesai reikalauja specifinių žinių.

Anot teisėjos, prisiekusiųjų modelis toks, kaip JAV, Lietuvoje netiktų, nes per maž valstybė ir būtų sudėtinga juo atrinkti, o ir tikimybė, kad atsirastų susijusių asmenų, gana didelė, todėl kalbama apie tarėjų institutą, kurie yra patariamasis, bet ne sprendžiantis balsas.

Tačiau nuolat iškylanti iniciatyva vėl numiršta praėjus rinkimams – paskutinį kartą apie tai kalbėta prieš metus. Tuomet pastabas ir pritarimą buvo pareiškusi  ir teisėjų taryba, tačiau toliau reikalai nepajudėjo.

Teisinis politikų nihilizmas ar populizmas?

Politikų teisinis nihilizmas ir įtikėjimas savo viršenybe – nebūtinai nesupratimas, sako laikinoji LAT pirmininkė, kartais politikai naudojasi nevisišku visuomenės supratimu, o nuolat prikišamas žemas pasitikėjimas teismais, ne tik teismų darbo rezultatas, bet ir kuriamas informacinis laukas. 

“Nuolat skausmingai prikišamas teismams žemas pasitikėjimas ir žemas reitigas, jis paremtas ne tik tuo, kad teisėjai daro klaidas ar nusižengimus, tačiau informacinis laukas jis nuolat yra labai neigiamas apie teismų veiklą. Jei kas nors atsitinka blogo, turim labai daug nušvietimo, bet jei vyksta kas nors gero, tai niekam neįdomu,” – primena S.Rudėnaitė.

Dar vienas visuomenės susierzinimą iššaukiantis dalykas – ilgi procesai metų metais trunkančios bylos. Tad bylų trukmė ne tik teismų krūvio nevienodas pasiskirstymas, anot LAT pirmininkės, dažnai ilgų procesų priežastis ir ta, kad dalyviai nelinkę bendradarbiauti, o politinėse bylose netgi siekiama netgi stabdyti.

“Mes dažnai stebim ypač politinės korupcijos bylose, iš tikrųjų labai bandymus stabdyti procesą, nes baudžiamoji teisė ir baudžiamasis procesas yra tokia, kad jeigu nespėjama nuteisti asmenį iki sukankant patraukimo baudžiamojon atsakomybėn termino, tai jis negali būti nuteistas. Tai kartais gynyba pasirenka tokią taktiką – vilkinti procesą,” – kalba teisėja. Tad procesui užsitęsus visa kaltė tenka teismas, nors priežastys būna įvairios.

COVID19 keičia ir teismų darbą

“Jaučiam, kad labai daug komplikacijų kyla, nes ir susirgimų tarp darbutojų ir teisėjų vis daugėja” – sako Sigita Rudėnaitė. Todėl iššūkis teismams – surasti santykį tarp sveikatos ir bylų greičio.

Civilinės bylos gali būti nagrinėjamos ir nuotoliniu būdu, jeigu dalyviai sutinka, tačiau baudžiamosiose bylose privaloma kviesti žmones į posėdį, jų nuotolinis nagrinėjimas negalimas.

Sigita Rudėnaitė svarsto, kad šioje situacijoje dalis bylų galėtų baigtis ir žmonėms pergalvojant vertybes bei nutraukiant turtinius ginčus taikiu būdu:

“Gal žmonėms šioje situacijoje galima pagalvoti, kad gali ir susitaikyti, o turtinis ginčas gal nevertas, kad su kaimynu dėl tvoros bylinėtis iki pasaulio pabaigos”.

Lūkesčiai po susitikimo su Prezidentu

Anot laikinosios LAT pirmininkės Sigitos Rudėnaitės, įvykęs susitikimas su Prezidentu Gitanu Nausėda parodė, kad tikslai ir požiūriai sutampa, nors priemonės ir metodai kaip jų siekti gali skirtis. 

“Efektyvinti teismų veikla, didinti visuomenės pasitikėjimą, vienodinti darbo krūvius – visa tai, kas ir yra mūsų tikslai, tad požiūriai sutampa, tik kad mūsų bendruomenė iš vidaus mato priežastis, dėl ko nesiklosto, tai priemonės ir metodai ne visada sutampa, bet kvietėme bendradarbiavimui ir dialogui – mes norime pasakyti savo požiūrį ir tikimės, kad būsime išgrsti,” – vylėsi S.Rudėnaitė.

Anot jos, reikalingas tarpusavio dialogas, ne vadovavimas, o bendradarbiavimas, ko ir linkime FM99 pašnekovei, Teisėjų tarybos pirmininkei laikinai einančiai Lietuvos aukščiausiojo teismo pirmininės pareigas Sigitai Rudėnaitei.

Pašnekovę kalbino Liudas Ramanauskas.

Kitos naujienos

Finansinių sunkumų turinti ir restruktūrizuotis siekianti Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai va...

Šį trečiadienį Alytaus Dainų slėnis tampa viena didele Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo kar...

Dauguose jau antradienį vyks didžiausia Alytaus rajono savivaldybės šventė. Rajono meras Algirdas Vr...

„Tiltai ne tik sujungia upės krantus, bet sujungia ir žmones“ (H. Kabeikis).