Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Augant susirgimų gripu ir viršutinėmis kvėpavimo takų ligomis skaičiui, apie situaciją Pietų Lietuvoje FM99 kalbame su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ramune Zeleniene.
Pasak R. Zelenienės, 2024 metų 5 savaitę, palyginus su prieš tai buvusia savaite, sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), gripu ir COVID-19 liga apskrityje išaugo. Suminis sergamumo rodiklis (gripu, ŪVKTI, COVID-19 liga.) siekė 1692,23 atvejo 100 tūkst. gyventojų per savaitę (4 sav.- 1470,28). Registruoti 335 gripo atvejai, COVID-19 ligos 75 atvejai, ŪVKTI- 1885 atvejai (4 sav. – 211 gripo atvejų, 70 COVID-19 ligos, 1713 ŪVKTI).
Į Alytaus apskrities ligonines 5 sav. kreipėsi 106 asmenys, dėl gripo hospitalizuoti 9, (4 sav. 54 kreipėsi, hospitalizuoti dėl gripo 9 asmenys). Į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę dėl gripo ir ŪVKTI (5 sav.) kreipėsi 92 asmenys, hospitalizuoti 7 asmenys, iš jų 5 vaikai.
5 sav. epideminis sergamumo lygis registruotas 4-iose savivaldybėse: Alytaus m. sav., Alytaus r. sav., Druskininkų sav. ir Varėnos sav.!
Alytaus mieste 5 – ąją savaitę suminis sergamumo rodiklis (gripu, ŪVKTI, COVID-19 liga.) siekė 1715,18 atvejo 100 tūkst. gyventojų per savaitę. Registruoti 133 gripo atvejai. 37 COVID-19 ligos atvejai. Peršalimo ligų registruota 721 atvejis. (4 sav. – 69 gripo atvejai, 27 COVID-19, peršalimo ligų – 578).
Alytaus rajone 5 – ąją savaitę suminis sergamumo rodiklis (gripu, ŪVKTI, COVID-19 liga.) siekė 1630,54 atvejo 100 tūkst. gyventojų per savaitę. Registruoti 52 gripo atvejai, 11 COVID-19 ligos atvejų, peršalimo ligos-353. (4 sav. – 31 gripo atvejis, 13 COVID-19, peršalimo ligų – 334).
Druskininkų savivaldybėje 5 – ąją savaitę suminis sergamumo rodiklis (gripu, ŪVKTI, COVID-19 liga.) siekė 1995,62 atvejo 100 tūkst. gyventojų per savaitę, Varėnos sav. suminis sergamumo rodiklis (gripu, ŪVKTI, COVID-19 liga.) siekė 1583,11 atvejo 100 tūkst. gyventojų per savaitę.
Gripo ir (ar) COVID-19 ligos epidemiją savivaldybėje rekomenduojama skelbti, kai pagal gripo, COVID-19 ligos ir ŪVKTI epidemiologinės priežiūros ir kitus duomenis, toje savivaldybėje suminis sergamumo gripu, COVID-19 ligos ir ŪVKTI rodiklis viršija 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per savaitę. Tačiau, priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, kaip pasakoja R. Zelenienė, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus: atsižvelgti į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką bei kitus epidemiologinius ypatumus (ligoninių lovų užimtumo dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos dinamiką savivaldybėje ar regione ir kt.). Sprendimą dėl epidemijos skelbimo savivaldybėje priima savivaldybės meras, siūlymą skelbti epidemiją teikia NVSC, įvertinęs epidemiologinę situaciją.
Paskelbus epidemiją, gali būti taikomos šios infekcijų plitimą ribojančios priemonės: laikinas ugdymo įstaigų veiklos ribojimas, skelbiant infekcijų plitimą ribojantį režimą (IPRR); laikinas masinių renginių ribojimas (renginių atšaukimas ar žiūrovų skaičiaus ribojimas); pacientų srautų atskyrimas gydymo ir socialinės globos įstaigose, asmens sveikatos priežiūros paslaugų sergantiesiems gripu ar COVID-19 liga teikimo namuose organizavimas, pacientų ir socialinės globos įstaigų gyventojų lankymo ribojimas ir kt.
Gripo virusas gali plisti trimis pagrindiniais būdais: tiesioginiu (kai infekuotas asmuo nusičiaudi kitam tiesiai prie akių, nosies ar burnos), oro lašeliniu ir nuo rankos į burną, nosį ar akis (nuo užterštų paviršių ar tiesiogiai paspaudžiant rankas).
Žmogus, užsikrėtęs gripo virusu, suserga per 24-72 val. (vidutiniškai 48 val.). Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.
Kuo pavojinga gripo infekcija?
Virusas yra labai mažas, todėl įsiskverbia į visus žmogaus organus, aplenkdamas organizmo gynybinius barjerus. Taip pat gripo virusas, peržengdamas gynybinius barjerus ir naikindamas ląsteles, sukelia komplikacijas: virusinę pneumoniją, virusinį encefalitą, meningitą (galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimas), miokarditą (širdies raumens uždegimas) ir kita.
Skiepai yra efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų, taip pat sumažinanti sukėlėjo platinimą aplinkiniams. Gripo viruso struktūra pasikeičia vidutiniškai vieną kartą per metus, todėl skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui, geriausiai spalio – lapkričio mėnesiais. Tačiau galima skiepytis ir vėlesniais gripo sezono mėnesiais, ypač pagyvenusiems žmonėms, kurių organizme apsauga gripui išsilaiko trumpiau. Pasiskiepijus imunitetui susidaryti reikalinga ne mažiau 2 savaičių.
Nespecifinės gripo profilaktikos priemonės:
Dažnai vėdinti patalpas, jas valyti drėgnu būdu; dažnai ir kokybiškai plauti rankas; vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis; vengti masinio žmonių susibūrimo vietų, stiprinti imuninę sistemą, grūdinti organizmą (tinkamai rengtis, aktyviai leisti laisvalaikį, nepervargti, daugiau vaikščioti pėsčiomis ir kt.).
Pajutus gripo simptomus, patariama kreiptis į savo šeimos gydytoją, neiti į darbą ar ugdymo įstaigą, likti namuose.
Sveikatos mums visiems!