Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Politikams svarstant pertvarkyti šaukimo į kariuomenę sistemą, Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) sudaryti greičiausiai paskutiniai karo prievolininkų sąrašai pagal dabartinę tvarką. Juose atsidūrė per 27 tūkst. jaunuolių.
„Į šių metų karo prievolininkų sąrašą pateko 27 291 Lietuvos pilietis“, – po šauktinių sąrašo sudarymo ketvirtadienį sakė Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.
Karo prievolininkų sąrašas viešai bus paskelbtas kitą savaitę, iki sausio 10 dienos, puslapyje sauktiniai.karys.lt. A. Balčiūnas pabrėžė, kad popieriniai kvietimai paštu jaunuoliams nėra siunčiami.
„Tie, kurie į sąrašą pateko pirmą kartą, jie pradeda procedūras nuo pačio pirmo nurodymo – susisiekti. Tada seka sveikatos patikrinimas, jei pripažįstama tinkama, tada paskiriama tarnybos vieta“, – aiškino jis.
Šauktinių sąrašą nepriklausomų stebėtojų akivaizdoje sudarė kompiuterio programa. Ją simboliniu mygtuko paspaudimu paleido krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus. Programa sąrašą parengė per šiek tiek daugiau nei valandą.
Šiemet į devynis mėnesius trunkančią nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami 3845 jaunuoliai. Į karo prievolę kviečiami 18–23 metų vaikinai.
Pirmųjų šauktinių tarnybos pradžia planuojama vasario pradžioje – Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalione Radviliškyje.
Studentai į karo prievolininkų sąrašą nebus traukiami, tačiau gali būti šaukiami dar metus po aukštosios mokyklos baigimo iki 26 metų amžiaus. Jie gali stabdyti studijas privalomosios karo tarnybos laikotarpiu arba studijuodami per trejus metus baigti jaunesniųjų karininkų vadų mokymus.
Taip pat yra galimybė atlikti savanorišką nenuolatinę karo tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose.
Į sąrašą neįtraukti jaunuoliai ir merginos nuo 18 iki 38 metų ir toliau galės rinktis karo tarnybą savo noru. Jiems bus sudarytos galimybės pasirinkti norimą tarnybos vietą ir laiką bei gauti maksimalias kaupiamąsias išmokas.
Ateityje tikisi pašaukti iki 5 tūkst. jaunuolių
„Šiais metais šaukimo sistema vyksta dar pagal galiojančią tvarką. (…) Tikimės, kad Seime bus patvirtinti pasiūlymai dėl Karo prievolės įstatymo pakeitimo, kuriais numatomi pokyčiai ir teisinių prielaidų sudarymas, kad būtų judama link visuotinio šaukimo“, – po programos paleidimo žurnalistams komentavo Ž. Tomkus.
Seimas rudens sesijos pabaigoje pernai po pateikimo pritarė šauktinių reformai, kuri leistų pašaukti daugiau jaunuolių.
Pagal Vyriausybės pateiktą naująjį variantą, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai, tarnybos atidėti nebūtų leidžiama aukštosiose mokyklose studijuojantiems jaunuoliams.
Šauktinių reformoje numatyta ir galimybė vaikinams pasirinkti – jie galėtų tarnauti šešis arba devynis mėnesius.
„Mes skatiname, kad jaunuoliai rinktųsi devynis mėnesius, nes privaloma karo tarnyba yra pirmas žingsnis į profesinę karo tarnybą. Norėtume pritraukti daugiau jaunuolių rinktis kario profesiją“, – teigė Ž. Tomkus.
KAM tikisi, kad įgyvendinus reformą, kasmet būtų galima pašaukti iki 5 tūkst. jaunuolių.
„Yra poreikis ir yra galimybės. (…) Jei 2025-aisiais būtų pereita prie naujos sistemos, tai nebūtų, kad mes iš karto pasiektume 5 tūkst. (šauktinių). Lietuvos kariuomenė turi prisitaikyti prie to pokyčio, tam reikalingas laikas“, – sakė viceministras.
KAM skaičiuoja, kad jei būtų šaukiama apie 5 tūkst. jaunuolių, reikėtų investuoti nuo trijų iki penkių milijonų eurų.
Šaukimo reformą derinama buvo bene metus, tačiau valdantieji konservatoriai tikisi su partijomis sutarti ir dėl visuotinio šaukimo.
„Visuotiniam šaukimui reikėtų žymiai didesnių resursų, nes kalbėtume apie naują struktūrą, naują infrastruktūrą“, – teigė Ž. Tomkus.
Devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Seimas atnaujino 2015 metais.
BNS
