Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Kaip gyvena Ukrainos miestai karo sąlygomis, kokie didžiausi rūpesčiai jų laukia artėjant žiemai nuo oro gynybos iki viešųjų pastatų pritaikymo neįgaliesiems bei skaitmeninės technologijos kovojant prieš korupciją? Apie tai laidoje „Pilietiškumo dėlionė“ kalbėjo Lvivo meras Andrejus Sadovij, Kyjivo savivaldybės tarybos narė Ksenia Semenova, Vinycos tarybos narė Svetlana Yarova ir žurnalistai Romas Sadauskas bei Liudas Ramanauskas.
Prisiminė apsilankymą Avdijivkoje
Laidos pradžioje jos vedėjas L. Ramanauskas pagarsino žinią, kad Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose okupantai pradėjo priverstinį donorų kraujo surinkimą. R. Sadauskas pratęsė jo pasakojimą teiginiu, kad okupuotos teritorijos ir taip yra nukraujavusios visomis prasmėmis.
„Vadinamosiose Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“ mobilizacija buvo vykdoma visiškai kitaip, negu pačioje Rusijoje: paėmė visus, kas nors kiek kruta – ir moksleivius, ir pensininkus. Net ir tuomet, kai jos buvo prijungtos prie Rusijos, jokie įstatymai ten negalioja. Gyventojai bando rašyti atvirus laiškus Vladimirui Putinui, bet niekas į juos nekreipia dėmesio. Tų žmonių tragedija yra baisi, nes jie neturi jokių teisių nei kaip Rusijos piliečiai, nors jiems neteisėtai išdalinti rusiški pasai, nei kaip ukrainiečiai, nes Ukrainos teisė faktiškai ten negalioja“, – svarstė žurnalistas.
Romas Prisipažino itin įdomiai stebintis mūšius Avdijivkoje, nes 2017 m. lankėsi šiame pramoniniame Rytų Ukrainos mieste, tuomet buvusiame visai prie vadinamosios „kontaktinės linijos“, kur net ir galiojant Minsko susitarimams reguliariai vykdavo susišaudymai.
„Avdijivka buvo pramoninis miestas su didžiausia Europoje kokso chemijos gamykla. Tos kokso pramonės atliekų krūvos, kurias bandė šturmuoti rusai, iš tikrųjų yra panašios į Lietuvoje, prie Kėdainių stūksančius „Lifosos“ baltojo fosfogipso kalnus. Tik gerokai didesnės. Tie, kas įsitvirtina jų viršuje, turi pranašumą matyti, kontroliuoti dronais ir apšaudyti visą regioną“, – pasakojo R. Sadauskas.
Jo teigimu, 2017 m. miestas dar buvo gyvas, veikė parduotuvės, nors po pietų okupantai pradėdavo jį apšaudyti, o nukentėjusiuose nuo apšaudymų daugiabučiuose namuose žmonės toliau gyveno.
„Sukrečia kai dabar pamatau visiškai sugriautas tas pačias gatves, kuriomis mes vaikščiojom ir fotografavomės. O dabar likę tik griuvėsiai, paskutiniai benamiai šunys ir keli gyventojai. Tas miestas buvo paverstas tvirtove, nes jau tada ukrainiečiai suprato, kad miestą dar reikės ginti. Spėčiau, kad jį užimti okupantams užtruks dar ilgai – tai bus antrasis Bachmutas“, – kalbėjo žurnalistas.
Iššūkis sostinei – pritaikyti miestą neįgaliesiems
L. Ramanauskas pakvietė pasiklausyti, ką apie Ukrainos sostinės gyvenimą pasakojo Kyjivo savivaldybės tarybos narė Ksenia Semenova, kurią kalbino Vilija Kvedaraitė. Vienas iššūkių, su kuriais susiduria sotinė Kyjivas – miesto pritaikymas neįgaliesiems. Darnus judrumas Ukrainos miestams tapo gyvybiškai svarbus.
„Raketos kasdien pasiekia įvairius Ukrainos miestus, tad mes kariaujame. Mes ruošiamės žiemai, nes Rusija darys tą patį – atkirs visas energetikos sistemas. Mes taip pat dirbame kurdami neįgaliems žmonėms draugiškas erdves naikindami kliūtis. Nes Kyjive dabar gan sudėtinga žmonėms, pavyzdžiui, su neįgaliojo vežimėliu. Mes taip pat dirbame su kariaujančiųjų fronte šeimomis ir tų, kurie ten žuvo, kad jų atmintis būtų įamžinta. Taip pat daug padedame vaikinams fronte medikamentais, apsaugos priemonėmis – daug žmonių iš Kyjivo ten kovoja“, – sakė K. Semenova.
Paklausta, kaip sostinė pasiruošė žiemai, Kyjivo tarybos narė pasakojo, kad pirmiausia stengiasi apsaugoti energetinės infrastruktūros objektus nuo priešo raketų atakų ir perka generatorius, jei elektra būtų išjungta.
„Ruošiame specialias saugias vietas visuomeniniuose pastatuose, tokiuose kaip mokyklos ir savivaldybės, kur žmonės galėtų ateiti, pasikrauti telefonus, paskambinti artimiesiems, gauti šilto vandens. Taip pat dirbame toliau su slėptuvėmis, nes mums jų reikia daug. Tiesą sakant, mes nepasiruošę. Nė viena Kyjivo slėptuvė nepritaikyta žmonėms su negalia. Tai yra rimta problema, nes tokių žmonių vis daugėja. Neįgaliųjų buvo ir anksčiau, bet šie žmonės, kurie neįgaliais tampa dabar, buvo ekonomiškai ir socialiai aktyvūs. Jie reikalauja iš miesto ir Vyriausybės normalių gyvenimo sąlygų. Jie nori dirbti, eiti į restoranus, vėl gyventi normalų gyvenimą. Tai nauja Kyjivui ir visai Ukrainai. Mums dabar tai didžiausias iššūkis“, – teigė K. Semenova.
Ji pasakojo, kad Europos miestai padėjo Kyjivui gauti didelius generatorius ligoninėms ir mokykloms. Taip pat transportu, nes sostinė labai daug autobusų atidavė į pafrontės miestus, kurie visiškai neturėjo visuomeninio transporto po jų išvadavimo.
„Mūsų miestai partneriai siunčia mums autobusų, tramvajų. Juos taip pat naudojame ir taisyti tiems, kuriuos turime. Sulaukiame daug pagalbos iš Europos miestų“, – džiaugėsi sostinės politikė.
Lvivui reikia oro gynybos
Lvivo miesto Vakarų Ukrainoje meras Andrejus Sadovij pasakojo, kad Lvivas iš viso priėmė 5 mln. šalies viduje perkeltų žmonių, bet šiandien gyvena 150 tūkst. karo pabėgėlių iš kitų šalies regionų.
„Kai Chersonas buvo išlaisvintas nuo okupacijos, Chersono žmonės sugrįžo namo. Bet Rusija vėl pradėjo atakuoti Chersoną ir žmonės sugrįžo į Lvivą. Kiti pas mus gyvenantys: nedidelė grupė iš Mykolajivo, labai daug iš Mariupolio, Melitopolio, iš Skladovsko. Vaikai kasdien eina į mokyklas, moterys dirba. Teikiame maksimalią pagalbą naujiems savo miesto piliečiams“, – sakė A. Sadovij.
Paklaustas, kaip Lvivas pasiruošė artėjančiai žiemai, miesto meras teigė, kad nuveiktas didžiulis darbas – įrengti 4 tūkst. slėptuvių ir 1,5 tūkst. iš jų turi židinius.
„Mes turime didžiules malkų atsargas ir visos mūsų ligoninės, mokyklos turi dyzelinius generatorius, alternatyvias šildymo sistemas. Mes maksimaliai atstatėme savo energetikos ūkį, galime išgyventi be centralizuoto vandens ir elektros tiekimo, be šildymo. Paskutinis NATO viršūnių susitikimas man suteikė viltį, kad gausime priešraketines sistemas. Mums reikia oro gynybos. Pateiksiu pavyzdį: kai Rusijos dronai paskutinį kartą atakavo Lvivą, Rusija paleido 18 dronų. Ukrainos oro gynybos sistemos sunaikino 15. 3 dronai pataikė į sandėlius. 25 tūkst. kvadratinių metrų visiškai sunaikinta – daugybė maisto, daugybė humanitarinės pagalbos“, – pasakojo A. Sadovij.
Lvivo mero teigimu, anksčiau kiekvienas Rusijos dronas pataikydavo į kokį nors objektą, o dabar Rusija paleidžia 20-30 dronų, kurie pataiko į vieną taikinį. Vienintelis sprendimas – geros oro gynybos sistemos.
„Per paskutinę ataką Lvive mes praradome 450 mln. grivinų vertės humanitarinės pagalbos ir maisto. Tai siaubinga. Viso labo trys dronai, kurie kainuoja apie 15 tūkst. dolerių, padarė žalos už 12 mln. dolerių“, – apgailestavo politikas.
„Rusija buvo yra ir bus visą laiką grėsmės šaltinis mūsų šaliai. Mums reikia patirties iš Europos demokratinių šalių, mums reikia patarimų, prieži9ros. Mano idėja labai paprasta: turime padidinti bendradarbiavimą tarp Europos ir Ukrainos miestų ir regionų. Turime pastatyti naujus pamatus mūsų ateičiai. Pinigai yra gerai, bet reikia naujų idėjų ir žinių – tai yra pergalė. Mums reikia supratimo. Daug žmonių supranta ir palaiko Ukrainą, bet manau, kad jeigu praleistumėte 2-3 dienas Lvive, jūs suprastumėte dabartinę situaciją Ukrainoje. Kalbėti apie Ukrainą Briuselyje yra gerai, bet jūs turite pamatyti mano šalį. Ir kartu Lvivo regionas, kiti Ukrainos ir Europos regionai suras geras idėjas ateičiai“, – kalbėjo Lvivo meras.
Lvivas yra Ukrainos informacinių technologijų sektoriaus sostinė. Meras įsitikinęs, kad šios technologijos padeda Ukrainą padaryti atviresnę ir atsparesnę korupcijai. Kasdien Ukrainos kariuomenė išlaisvina naujas okupuotas teritorijas, bet A. Sadovij mano, kad pergalė turi dvi dalis – teritorijos išlaisvinimą ir šalies atstatymą.
Vinycos tarybos narė ir Biudžeto komiteto pirmininkė Svetlana Yarova pasakojo apie dar vieną Ukrainos skaudulį – kovą prieš korupciją.
Skaitmenizavimas padeda įveikti korupciją
„Galbūt girdėjote apie valdininkų areštus Ukrainoje?“ – klausė Svetlana ir net pašiurpusi iš pasipiktinimo sakė negalinti suprasti, kaip taip gali būti karo metu. Anot jos, ir Ukrainos visuomenė negali suprasti. Skaitmenizavimas padeda su tuo kovoti, o iš Ukrainos toje srityje tikrai yra ko pasimokyti. Su Estijos pagalba ukrainiečiai visa galva pralenkė senuosius europiečius. Elektroninės vyriausybės portale yra viskas, ko gali prireikti – visi asmens dokumentai, visos paslaugos, visa informacija ir mokestinė sistema smulkiems verslininkams, kad nereikėtų kontakto su tarnautojais. Estijos pavyzdžiu buvo įdiegta viskas, kas geriausia.
„Galbūt jau girdėjote apie tą galimybę, kad aš galiu telefone surasti viską – savo tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą, pasą, baudas už greitį. Skaitmenizavimas padeda kovoti su korupcija, nes mes nukertame kontaktą tarp valstybės tarnautojų ir piliečių. Ukrainos visuomenė neleis įsigalėti korupcijai. Ar galite įsivaizduoti, ką kario mama ar praradę vaikus tėvai padarytų su tuo korumpuotu tarnautoju, mokytoju ar valdininku. Ukrainos visuomenė dabar labai tvirtai stoja prieš korupciją, už demokratiškas vertybes – stipriau, nei bet kada. Šis karas suvienijo ukrainiečius. Vertingiausia gyvenime yra gyvybė. Ir ukrainiečiai atiduoda gyvybes, kad įrodytų, jog mes norime eiti demokratijos keliu. Norime laisvės, demokratijos, skaidrumo. Nenorime būti imperija, apraizgyta korupcijos“, – sakė S. Yarova.
Klausykite ir prenumeruokite!
Tiesiogiai #FM99 eteryje ir Youtube live kas antrą antradienį 10.15 val., laida kartojama trečiadienį 18.15 val, šeštadienį 10.15 val, sekmadienį 12.15 val.
Laidas surasite ir „FM99 radijo podkaste“, fm99.lt bei Facebook.
Prie projekto finansavimo prisideda Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas.
