Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje” – viskas apie pirmąją meilę!
Su AJC Jaunųjų žurnalistų kursų jaunimu, Gyte Augustinaityte ir vaiko teisių specialiste Gaila Matulyte kalbame apie meilę, jos džiaugsmus ir skausmus, kada ji aplanko, kokia būna, kada laikas romantiškiems santykiams… Daaauuug svarbių klausimų!
Tėvų meilė, rūpestis, apkabinimai, buvimas šalia neapsakomai svarbūs vaikui, jo raidai, tačiau ateina metas, kai vien tėvų meilės vaikams nebeužtenka. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausioji patarėja Gaila Matulytė sako, kad naują vaiko raidos etapą – paauglystę – dažniausiai liudija kunkuliuojančios emocijos ir įsiplieskę pirmieji jausmai, kurie neretai tampa iššūkiu jaunam žmogui bei jo tėvams.
„Pirmieji jausmai, pasimatymai paaugliui dovanoja naujus pojūčius, išgyvenimus – jie gali pakylėti iki dangaus ar sviesti į žemę. Todėl pirmiausia, raskime laiko su vaiku pasikalbėti apie įsimylėjimą ir meilę – išsiaiškinkime, kaip jis supranta šį jausmą, ką vaikui reiškia artimas ryšys su kitu žmogumi, kuo traukia žmogus, kurį pamilo“, – pasikalbėti su vaiku apie jausmus ir meilę kviečia vaiko teisių gynėja.
Nors meilė subjektyvus jausmas, jos supratimui didelę reikšmę turi žmogaus raida, santykiai su artimaisiais, o ypač – asmenybės brandumas.
Įžengus į paauglystę – apie 10-11 metus – vaikas gali patirti pirmuosius romantinius jausmus. Jų atsiradimui įtaką daro fiziologiniai hormonų pokyčiai ir pasąmoningas noras pasijausti patraukliu, įdomiu, reikšmingu ir pripažintu.
Apie 14-17 metus paaugliui gali atrodyti, kad susirasti porą yra tiesiog privaloma, jis tarsi jaučia socialinį spaudimą – daugelis bendraamžių jau turi poras.
Kaip sako Alytaus jaunimo centro žurnalistikos kursų narė Gytė Augustinaitytė, jai meilė yra vienas labiausiai neaprėpiamų, sunkiausiai žodžiais apibūdinamų reiškinių. Tai kartu ir jausmas, ir pasitikėjimas, ir kantrybė ir labai daug kitų aspektų. Apie meilę daug lengviau pasikalbėti su bendraamžiais, nei su suaugusiais žmonėmis, nes draugai yra tame pačiame etape. Suaugusieji neretai mano, kad paaugliška meilė nėra tikra, rimtai neįvertina, o tai labai liūdna, nes, pasak, Gytės, kartais šie jausmai išauga ir mokykloje pamilę vienas kitą žmonės sukuria šeimas. Tėvų parama ir pagalba tikrai yra labai svarbu.
Atviro pokalbio su vaiku metu, svarbu susilaikyti nuo moralų, išklausyti ir patikinti, kad visada prireikus būsite šalia. Taip pat svarbu su paaugliu nuoširdžiai pasidalinti turimomis žiniomis, gyvenimiška patirtimi ir reikalingais patarimais, kad pagrindinių vertybių nesuformuotų vien tik internetas ar bendraamžių nuomonė. Su vaiku verta aptarti jo reakcijas, jeigu romantiški santykiai nutrūktų – kaip jis tuomet elgtųsi, reaguotų.
Vaikui įžengus į paauglystę, tėvų, suaugusiųjų įtaka natūraliai mažėja. Tėvai turėtų pasistengti suprasti, jeigu paauglys visą savo laiką ir dėmesį skiria užgimusiai meilei, keičiasi jo laisvalaikis, bendravimas su draugais, šeima – tai visiškai natūralūs procesai.
Vaikų supratimas ir palaikymas bei stiprus tarpusavio ryšys geriausiai apsaugos juos nuo negandų ir nusivylimų.
Tėvų meilės svarba vaikui
…Kodėl kai kurie tėvai pradeda domėtis vaiku (rodyti meilę) tik nuo 18 metų?
Ar žiaurus, smurtaujantis elgesys su vaiku reiškia, kad tėvai jo nemyli?
Kodėl vaikai, gyvenantys globos namuose, vis tiek laukia tėvų (girtaujančių, smurtaujančių), juos myli ir atleidžia visas nuoskaudas?
Kaip tėvų skyrybos veikia vaiko ateitį, gyvenimą, požiūrį į šeimą?…
Daugybė klausimų kyla vaikams, kalbant apie tėvų meilę ir meilę tėvams. Į juos atsako psichologė Kristina Baranauskienė.
Kaip sako psichologė, meilė yra poreikis, su kuriuo yra gimstama. Neįmanoma be meilės išgyventi, nes tai – pamatinis žmogaus poreikis, visų kitų pagrindas. Besąlyginė meilė mums leidžia suprasti, ar esame geri, formuojasi asmens savivertė. Besąlyginė meilė suteikia jausmą, kad vaikas yra tėvų dalimi, o vaikui – kad tėvai yra jo dalimi. Tai skiriasi nuo sąlyginės meilės – kai tėvai įsivaizduoja, kad vaikas yra TIK jų dalis. Priimti, kad nemoki mylėti besąlygiškai, turbūt kiekvienam yra iššūkis.
Pasak K. Baranauskienės, meilė – tai jausmas, kuris yra įgimtas, tačiau svarbu suprasti, kad ją reikia puoselėti, suprantant, jog mylėti reikėtų su pagarba, auginant pasitikėjimą savimi ir sukuriant saugumą. Meilę mokomės priimti, o paskui mokomės ją duoti, dažniausiai mėgdžiodami, per pojūtį. Kartais vaikai galvoja, kad jeigu bus geri, juos labiau mylės, o kartais meilės ir dėmesio gali siekti ne visai priimtinais būdais ir veiksmais. Sakyti MYLIU, pasak psichologės, labai svarbu. Na, o žodį „Myliu” galime pakeisti „Tu man rūpi”, „Tu man svarbus”. Net ir nusikaltusiam vaikui būtina jausti, kad jis yra mylimas, nors veiksmai visai netinkami ir nepriimtini.
Taigi, meilės visiems ir kiekvienam! Kiekvienai mažai ir didelei širdutei!
