Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Rss 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Žmogui bendravimas labai svarbus, nes bendraudami mes galime perduoti kitiems, ką galvojame ir jaučiame. Tik bendraudami žmonės gali ugdyti kitus ir tobulinti save, mokyti ir mokytis, padėti kitiems ir ieškoti pagalbos bei paramos sau. Bendravimas – tai viena pagrindinių žmogaus vertybių. FM99 kalbėjome su Alytaus pedagoginės psichologinės tarnybos psichologe Zita Pupkiene apie bendravimą su vaikais, frazes, kurias ištariame apimti stiprių emocijų. Kaip jas keisti, kad vaiką auklėtume nežemindami ir neklijuodami etikečių, puoselėdami tvirtą, šiltą ryšį?
„Jeigu mes norim, kad tas žodis pasiektų tikslą, tai pirmiausia reikia nusiraminti. Pažiūrėti į save, į savo vidinę savijautą.“ – sako Zita Pupkienė
Kažkodėl tėvai nori ir siekia, kad vaikai pasijustų kalti. Dažnai tėvai mano, kad vaikai būdami kalti ir jausdami kaltę jie pakeis elgesį. Deja, tai yra netiesa. Nors ir sunku tuo patikėti, bet pašnekovė pateikė labai aiškų pavyzdį. Mums tereikia prisiminti vaikystę, santykius su savo tėvais. Ar tikrai ištarti tam tikri tėvų žodžiai ir kaltės jausmas mus motyvavo keistis? Tikrai ne.
Ištarti žodžiai ne tik lieka vaiko širdyje, bet ir pasamonėje. Daugybė frazių yra, kuriomis vaiką galima įžeisti. Dažnai tėvai yra linkę vaikams klijuoti etiketes: tinginys, kvailas, durnas, žioplas ir t.t. Vaikas girdėdamas tokius žodžius pradeda priimti tai sau, o galiausiai ir elgiasi taip, kaip jį įvardijama.
Šių dienų vaikai yra drąsesni, laisvesni. Pasidžiaukime, juk tai geras bruožas! Jie nori žinoti!
Prie laidų „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“ finansavimo prisideda Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
