Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox „Vėžliukų“ bylos nebus, ekspertas bandys sutaikyti Rudaminos bendruomenę ir „LitPol Link“
Apie dabartinę Lietuvos – Lenkijos elektros jungties „LitPol Link“ situaciją radijo stočiai „FM99“ pasakojo akcinės bendrovės „Litgrid“, įgyvendinančios projektą, strateginės infrastruktūros departamento direktorius Karolis Sankovski.
„LitPol Link’ darbai vyksta pagal planą, jungtį ketinama pabaigti laiku ir rastas sutarimas beveik su visais gyventojais ir bendruomenėmis, pro kurias eina linijos trasa. Dialogo nerasta su vienintele „Rudaminos bendruomenės”, kurios atstovai, anot projekto vykdytojų, į kvietimus kalbėtis neatsiliepia.
Gruodžio 3 d. Strasbūre vyko Berno konvencijos Nuolatinio komiteto posėdis, kuriame buvo svarstomas elektros jungties LitPolLink ir Rudaminos bendruomenės, vadinamosios „vėžliukų“ bylos klausimas. Posėdyje buvo sprendžiamą ar pradėti bylą dėl bendruomenės skundų, tačiau nuspręsta to nedaryti ir pradėti mediacijos procedūrą. Berno konvencijos Nuolatinio komiteto sekretoriatas paskirs nepriklausomą ekspertą, kuris susipažins su atliktomis Poveikio aplinkai vertinimo procedūromis ir kitais dokumentais ir bandys suvesti dialogui abi puses – projekto įgyvendintojus bei Rudaminos bendruomenę, ar atskirus jos atstovus.
Ramūno Valioko įkurta „Rudaminos bendruomenė“ priešinosi elektros jungties su Lenkija projektui, skųsdama procedūras Lietuvos teismams, o kai 2013 m. gegužės mėn. Vyriausiasis administracinis teismas priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą, kad „LitPol Link“ projekto vykdytojai viską atliko teisingai, kreipėsi į Berno konvencijos komitetą su skundu neva linijos trasoje gyvena saugomos gyvūnų rūšys.
Anot bendrovės „Litgrid”, įgyvendinančios jungties projektą, ekologinė priežiūra prieš pradedant linijos atramų statybos darbus atlikta visoje LitPol Link linijos trasoje (51 km Lietuvos teritorijoje), apžiūrint visas galimas vietas, kuriose galėtų apsigyventi baliniai vėžliai: balose, kūdrose ir kitose drėgnose vietose. Patvirtintos ir jau anksčiau užfiksuotos balinių vėžlių radimo vietos Lietuvoje yra daugiau kaip 12-14 km nutolusios nuo LPL oro linijos trasos teritorijos.pats skundėjęs. Nuolatinė ekologinė priežiūra buvo numatyta ir tvirtinant poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą 2010 m. pabaigoje, o sutartis su Lietuvos gamtos fondu dėl ekologinės priežiūros pasirašyta prieš pradedant miškų kirtimo ir linijos statybos darbus, 2014 m. vasario pabaigoje.
Tuo metu dėl paties skundų iniciatoriaus R.Valioko, anot „Litgrid”, saugomose teritorijose aplinkosaugos ekspertai sugriežtino gamtos apsaugą, nes gegužę vietiniame laikraštyje R. Valiokas išspausdino kvietimą prašydamas vietinių gyventojų surasti balinių vėžlių ir suteikti jiems laikiną prieglobstį, kol Rudaminos bendruomenės atstovai atvyks jų pasiimti. Pagal Lietuvos įstatymus, griežtai draudžiama savarankiškai liesti, imti saugomus gyvūnus. Aplinkosaugos ministerija tuomet paragino žmones neatsiliepti į tokias iniciatyvas ir informavo apie galimą neigiamą poveikį gamtai ir saugotinoms rūšims.
Statant elektros liniją gegužės-rugpjūčio mėn. trasoje išties rastos saugomos rūšies augalai – vadinamosios lietuviškos orchidėjos – gegūnės. Jos, pasibaigus žydėjimo periodui, spalio mėn buvo persodintos į saugią vietą.
